Irini Pari: „Krizė mums dar kartą parodė, kokia neatsiejama mūsų ateitis“

Man berašant šias eilutes, nedrąsiai atsidaro didžiojo judėjimo suvaržymo vartai ir pradeda kilti klausimų: į kokį pasaulį mes žengiame? Kokius randus ši epidemija paliks mūsų ekonomikai, visuomenei ir gyvenimui? Ar ko nors išmokome? Ar elgsimės kitaip?

Kaip graikė, matydama savo šalį ištinkant dar vienai krizei kaip tik tuo metu, kai beveik baigėsi dešimtmetį trukęs košmaras, puoliau į neviltį ir jaučiau, kaip tai neteisinga. Šią naują pandemiją teko pasitikti su dėl ankstesnės krizės nusilpusia sveikatos priežiūros sistema ir ekonomika. Šiandien didžiuojuosi galėdama pasakyti, kad Graikija pirmajame etape su padėtimi susidorojo imdamasi skubių, realistiškų ir sėkmingų veiksmų. Visur jautėme solidarumą ir bendrą tikslą.

Būdami įmonių atstovais, pirmiausia siekėme gelbėti gyvybes. Įmonės labai greitai sutelkė ir paaukojo daug lėšų medicininei ir klinikinei įrangai įsigyti. Tuo pat metu turėjome organizuoti nuotolinį darbą ir užtikrinti darbuotojų saugumą darbo vietoje, išnagrinėti priemones įmonėms ir darbo vietoms išsaugoti, likvidumo klausimui spręsti, vertės grandinėms išlaikyti ir kitam etapui organizuoti.

Sprendimus priėmė mūsų vyriausybė, tačiau mes supratome, kad niekas negali atremti šio asimetrinio šoko vienas pats. Europa buvo kaip niekad svarbi! Europa sureagavo – kai kurie sakys, kad „šiek tiek per vėlai“, bet užtikrintai, ir galime didžiuotis esantys europiečiais. Manau, kad tai vėlgi yra pirmoji pamoka, kurią išmokome per šią krizę: mūsų ateitis glaudžiai susipynusi.

Antroji pamoka, mano nuomone, yra tai, kad net ir atslūgus koronaviruso grėsmei mes turime ir toliau ryžtingai siekti Europos integracijos, ypač atsižvelgiant į Kinijos ir JAV santykių raidą. Turime toliau eiti per ankstesnę krizę suplanuotu ir nusibrėžtu keliu, kad būtų sukurta stipresnė ekonominė, finansinė, fiskalinė, ekologiška, socialinė ir politinė Europa. Esu įsitikinusi, kad šįkart mums užteks jėgų tam pasiekti.

Trečia, prieš šią pandemiją mane visada stebino tai, kad mūsų visuomenė nepakankamai vertina bei puoselėja dvi esmines gyvenimo sritis: sveikatą ir švietimą ir per mažai į jas investuoja. Todėl dabar patiriame šio reiškinio pasekmes – žmonės netenka gyvybės ir stiprėja populizmas. Todėl šiandien dar svarbiau sukurti stipresnę Europą sveikatos ir švietimo srityse.

Kalbant asmeniškiau, per šią krizę turėjau laiko perskaityti filosofijos knygų, todėl norėčiau pasidalyti su jumis gražia mintimi. Senovės graikai tikėjo, kad „visata egzistuoja harmonijoje“. Tai buvo grindžiama dviem vertybėmis: αιδώς, pagarba kitiems ir visiems mūsų pasaulio elementams – augalams, gyvūnams ir žmonėms – ir δίκη, teisingumu. Pasisemkime įkvėpimo iš šios koncepcijos ir susikurkime tokią visatą sau!