EESRK info

EESRK birželio mėn. plenarinėje sesijoje vyko diskusija su Komisijos nariu Marošu Šefčovičiumi dėl Europos energetikos sąjungos ateities ir buvo išdėstyta Komiteto pozicija dėl siūlomos ES strategijos dėl ilgalaikio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

EESRK pritarė, kad perėjimas prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos Europos turėtų būti socialiniu požiūriu teisingas ir veiksmingas; šiame procese visi dalyviai turi sutelkti jėgas ir įnešti savo indėlį. Jis taip pat pabrėžė, kad būtina veiksmus tęsti ir po 2030 m. „Visoje Europoje pripažįstama, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų klimato srityje“, – teigė M. Šefčovič ir pridūrė, kad klimatas tapo viena pagrindinių rinkimų temų ES ir kad „Europos gyventojai klimato kaitą pagaliau vertina kaip galimybę perorientuoti ir perorganizuoti mūsų ekonomiką“.

L. Jahier šiam požiūriui pritarė. Jis pažymėjo, kad poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. tikslas yra labai svarbus Europos ateičiai, ir kėlė klausimą, ar, nepaisant didelės pažangos kovojant su klimato kaita, vis dar bus pakankamai plataus užmojo politikos ir išteklių ilgalaikiam nulinio grynojo išmetamo teršalų kiekio tikslui pasiekti.

EESRK pritarė siūlomai ES strategijai dėl ilgalaikio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir tikslui, kad Europos Sąjunga iki 2050 m. taptų neutralizuoto poveikio klimatui ekonomika. Pierre’o Jeano Coulono ir Stefano Backo parengtoje nuomonėje Komitetas ragina užtikrinti nuolatinį dialogą su piliečiais ir socialiai teisingą energetikos pertvarką. Be to, joje teigiama, kad turėtų būti susitarta dėl naujo socialinio pakto.

„Toks perėjimas yra įmanomas ir naudingas Europai, tačiau jame turi dalyvauti visi. Mes visi turime sutelkti jėgas, kad pasiektume šį bendrą tikslą. Negalime atskirti piliečių nuo politikos formuotojų“, – teigė P. J. Coulon.

Labai svarbus aspektas yra judumas: tai viena iš sričių, kurioje pažanga turi ir gali būti padaryta. „Turime rasti sprendimų, kaip sumažinti ES anglies pėdsaką nedarant neigiamo poveikio visai ekonomikai ir visuomenei“, – sakė S. Back. „Mes galėtume sukurti, priimti ir įgyvendinti anglies dioksido apmokestinimo sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į jo poveikį įmonėms ir piliečiams ir kurią jie visiškai pripažintų“, – pridūrė jis. (mp)

Neseniai priimtoje nuomonėje EESRK ragina ES vadovus dėti daugiau pastangų stiprinant tarptautinį euro vaidmenį. EESRK nuomone, stiprus euras prisidėtų prie ES piliečių ir įmonių gerovės, bendrų vertybių puoselėjimo ir skatintų siekti bendrų interesų.

Komitetas taip pat mano, kad papildomos priemonės, kuriomis būtų siekiama skatinti ekonomikos augimą ir atsparumą bei euro zonos šalių ekonomikos gebėjimą prisitaikyti, galiausiai sustiprintų tarptautinį euro vaidmenį. EESRK nuomonėje pateikiamos rekomendacijos, kurios apima ne vien tik Europos Komisijos pasiūlymus.

turėtų būtų socialinė sanglauda, ekonominė konvergencija, konkurencingumas ir inovacijos. Reikia mažinti skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų, nes tai kliudo pasiekti geresnių ES ekonominės veiklos rezultatų.

EESRK taip pat ragina laikytis vieningesnio požiūrio tarptautinės diplomatijos srityje ir aktyviau imtis veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendrus interesus Tai atvertų daugiau prekybos galimybių.

Kitas aiškus EESRK prioritetas – . Šiuo požiūriu Komitetas primygtinai ragina išnagrinėti galimybes . Tai galėtų padėti panaikinti dabartinį euro zonos valstybės obligacijų rinkos susiskaidymą, kuris neigiamai veikia rinkos pasitikėjimą bendra valiuta.

Sužinokite daugiau apie EESRK rekomendacijas, kuriomis skatinama naudoti eurą tarptautiniu mastu, ir įvairialypę naudą, kurią tai suteiktų ES piliečiams ir įmonėms. (jk)

EESRK ragina tobulinti makroregionines strategijas ir tiriamojoje nuomonėje pateikia nemažai politikos pasiūlymų, kaip visapusiškai išnaudoti jų galimybes.

Birželio mėn. pateikti pasiūlymai pagrįsti išsamia esamų makroregioninių strategijų analize. Ši analizė parodė, kad jos iki šiol buvo naudinga sanglaudos politikos priemonė ir padėjo stiprinti integraciją ir bendradarbiavimą, tačiau nepateisino lūkesčių, kad padės sumažinti socialinius ir teritorinius skirtumus ir padidinti aplinkosauginį tvarumą.

Kad strategijų poveikis mažinant skirtumus būtų didesnis, Komitetas rekomenduoja, visų pirma, gerinti bendradarbiavimo partnerių komunikaciją ir sujungiamumą bei skatinti pilietinės visuomenės organizacijas aktyviau dalyvauti įgyvendinant ir stebint strategijas.

Todėl politikos formuotojai turi stiprinti politines intervencines priemones, skatinti aktyviai įsipareigoti vykdyti makroregionines strategijas ir mažinti biurokratinę naštą. Dar vienas svarbus aspektas – funkcionuojančios tinklaveikos įgyvendinimas, esamų duomenų bazių susiejimas ir valdymas.

EESRK mano, kad komunikavimas apie makroregionines strategijas turi būti geresnis, kad padidėtų šių strategijų matomumas ir būtų skatinama tinklaveika bei dalyvavimas.

Pirmenybę reikėtų teikti socialinių partnerių, vietos socialinių ir ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų telkimuisi į branduolius tiek teritoriniu, tiek sektoriniu požiūriu. Jų dalyvavimas priimant sprendimus, planuojant ir vertinant politiką yra nepaprastai naudingas įgyvendinant makroregionines strategijas ir kartu gali padidinti sanglaudą ir socialinį bei aplinkosauginį tvarumą.

Galiausiai EESRK siūlo kurti veiksmingus švietimo veiklos tinklus. Jie taip pat galėtų padėti pagerinti aplinkosauginį tvarumą. (jk)

Dviračių lenktynių „Tour de France“ didžiajam startui pažymėti liepos 3 d. EESRK surengė knygos apie Italijos dviračių sporto čempioną ir karo meto didvyrį Gino Bartali pristatymą dalyvaujant jos autoriui žurnalistui Alberto Toscano. Renginio metu taip pat vyko diskusija apie netaršų judumą.

„Reikia daryti gera, bet apie tai kalbėti nereikia“, – ne kartą yra sakęs Italijos dviračių sporto čempionas Gino Bartali, kuris yra tris kartus laimėjęs dviračių lenktynes „Giro d'Italia“ ir du kartus – „Tour de France“. Jo gyvenimo istoriją Alberto Toscano perteikė savo knygoje „Gino Bartali. Dviračiu prieš nacizmą“, kuri 2019 m. liepos 3 d. buvo pristatyta EESRK.

B. Mussolini režimui pasipriešinęs Gino Bartali Italijoje per Holokaustą išgelbėjo šimtus žydų savo dviračiu gabendamas slaptus dokumentus tūkstančius kilometrų, nors oficialiai tai buvo jo legendinių ilgų distancijų treniruotės. Jis buvo tylus didvyris, kuris niekada, net ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nekalbėjo apie savo veiklą karo metu.

Šio renginio metu taip pat vyko diskusija apie netaršų judumą, kurioje, be kita ko, dalyvavo EESRK pirmininkas Luca Jahier, EESRK TEN skyriaus pirmininkas Pierre Jean Coulon ir Briuselio meras . Siekta ne tik atkreipti dėmesį į sportą ir ekologiškas transporto priemones, bet ir į žmogiškąsias vertybes. (mp)

Europos žiniasklaidai dar teks įveikti ilgą kelią, kol ji tiksliai ir įtraukiai informuos apie negalią – neįgalieji dažnai parodomi vienpusiškai arba patetiškai, apipinant mitais ir klaidingais įsitikinimais; be to, nuolat trūksta tokių žinių ir pramoginių programų, kurios atitiktų visiško prieinamumo kriterijus.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto birželio 28 d. Briuselyje surengto klausymo „Komunikavimas apie neįgaliųjų teises“ darbotvarkės svarbiausia tema buvo pagrindinis žiniasklaidos vaidmuo didinant informuotumą apie neįgaliųjų teises ir kovojant su neįgaliųjų stigmatizacija ir išankstinėmis nuostatomis, kurios persmelkia visą Europos visuomenę.

„Informavimas apie neįgaliųjų teises turėtų būti laikomas svarbia platesnio klausimo, kaip atspindime mūsų plačiosios visuomenės įvairovę, dalimi. Tai yra mūsų demokratinių vertybių epicentras. , – sakė EESRK narys per renginio atidarymą.

Klausyme dalyvavo EESRK nariai ir įvairių nevyriausybinių organizacijų, remiančių neįgaliuosius, atstovai. Dalyvavo ir Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir Žiniasklaidos įvairovės institutas, žiniasklaidos sergėtojas, kuris skatina atsakingą žiniasklaidos informavimą apie įvairovę. (ll)

Geresnis Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas dėmesį sutelkiant į pagrindinių paslaugų skatinimą buvo viena iš birželio mėn. plenarinėje sesijoje, kurioje nariai priėmė Raymondo Henckso ir Krzysztofo Balono parengtą nuomonę savo iniciatyva, nagrinėtų temų.

EESRK pabrėžia, kad kiekvienam turi būti suteikta teisė naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, vandens, energijos tiekimo ir transporto, ir pažymi, kad jos yra gyvybiškai svarbios siekiant socialinio teisingumo.

R. Hencks pažymėjo, kad valstybės narės nepakankamai reguliuoja ir užtikrina šias paslaugas. „Raginame kiekvienam suteikti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis“, – nurodė pranešėjas ir pridūrė, „kad to nepakaks. Be to, reikės patikslinti pagrindinių paslaugų sąvoką ir imtis konkrečių priemonių dabartiniams trūkumams pašalinti ir geram šių paslaugų veikimui užtikrinti, atsižvelgiant į naudotojų poreikius“.

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad 20-uoju socialinio ramsčio tikslu dar kartą patvirtinama teisė naudotis pagrindinėmis paslaugomis. „Jos yra gyvybiškai svarbus socialinio teisingumo aspektas ir yra grindžiamos vienodo požiūrio į naudotojus principu, uždraudžiant bet kokią diskriminaciją ar atskirtį, ir visuotinės paslaugų, kurioms būdingas aukštas prieinamumo ir kokybės lygis, prieigos principu“, – jam paantrino K. Balon. (mp)

Nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ES vadovams perdavė žinią iš Romos, kur birželio 13–14 d. susitiko aptarti savo vaidmens užtikrinant darnų Europos vystymąsi ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį.

Diskusija vyko per EESRK ir Italijos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (CNEL) bendrai surengtą metinį EESRK ir ES valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų pirmininkų ir generalinių sekretorių susitikimą.

Pagrindiniai kalbėtojai įžanginėje sesijoje, kurioje dalyvavo ir Italijos Prezidentas Sergio Mattarella, buvo Italijos užsienio reikalų ministras Enzo Moavero Milanesi ir CNEL pirmininkas Tiziano Treu

EESRK pirmininkas Luca Jahier paragino naująjį Europos Parlamentą ir būsimą Komisiją užtikrinti tvirtą ir ryžtingą politinį vadovavimą, kad Europa galėtų tapti pasauline lydere darnaus vystymosi srityje.

Svarbiausioms ES institucijoms perduotos šios pagrindinės diskusijos išvados:

• JT Darbotvarkė iki 2030 m. turi būti svarbiausias artimiausio dešimtmečio ES prioritetas siekiant spręsti penkių esminių pokyčių klausimą:
  • ekonomikos pertvarka,
  • pokyčiai energetikos ir aplinkos srityje,
  • esminė socialinė pertvarka,
  • demokratijos ir dalyvaujamasis virsmas ir
  • geopolitiniai pokyčiai tarptautinių santykių srityje.
• Darbotvarkė iki 2030 m. yra strategija, naudinga visiems:
  • darbdaviams todėl, kad kova dėl konkurencingumo su darnaus vystymosi darbotvarke susijusiuose sektoriuose vyks pasaulio mastu;
  • darbuotojams, nes kai kurie DVT yra susiję su Europos socialiniu aspektu;
  • pilietinei visuomenei, kuri, jei visapusiškai dalyvauja valdyme, gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą DVT įgyvendinimo stebėseną.
• Reikia parengti veiksmų planą siekiant paskatinti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kurio svarbios dalys iš esmės vis dar neįgyvendintos.
• Europos semestro procesas taip pat turėtų būti suderintas su Darbotvarke iki 2030 m.
• 40 proc. viso ES 2021–2027 m. biudžeto turėtų būti skirta darniam vystymuisi.
• Būsimoje Komisijoje turėtų būti paskirtas pirmininko pavaduotojas, atsakingas už DVT įtraukimą į visų sričių ES politiką.
• Tai vilties ir atsparumo projektas, turintis potencialo stiprinti vienybę ir solidarumą ES, sutelkti pilietinę visuomenę ir visų pirma jaunimą.
• Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos galėtų veikti kaip už piliečių dalyvavimą atsakingos tarybos, kurioms pavesta organizuoti viešas konsultacijas dėl naujų darnaus vystymosi modelių.
• Kaip didžiausia ekonomika pasaulyje, ES privalo, įgyvendindama savo prekybos politiką, atlikti pagrindinį vaidmenį propaguojant darnaus vystymosi darbotvarkę pasaulio lygmeniu.

Visas susitikimo išvadas rasite čia. (dm)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina ES aktyviau spręsti visoje ES padažnėjusių teisinės valstybės principo pažeidimų problemą, nes kyla pavojus, kad jie sukels didelę demokratijos ir pagrindinių teisių bei laisvių krizę.

Birželio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK prašo veiksmingiau ir tiesiogiai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas kuriant ir taikant priemones, skirtas apsisaugoti nuo teisinės valstybės griovimo ES. Daugelis šių organizacijų didina informuotumą ir atlieka sergėtojų arba gynėjų vaidmenį, todėl dažnai jos pirmosios nukenčia nuo autoritarinių vyriausybių.

Pabrėždamas jam tenkantį ypatingą vaidmenį ir pareigą imtis veiksmų, kai jo nariams ir apskritai pilietinei visuomenei kyla pavojus ES, EESRK ragina geriau apsaugoti pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus svarbius teisinės valstybės principo sergėtojus, kaip antai žurnalistus, apie pažeidimus pranešančius asmenis ir žmogaus teisių gynėjus.

Ši nuomonė yra EESRK indėlis į svarstymų procesą dėl tolesnio teisinės valstybės principo stiprinimo ES, kaip Europos Komisija neseniai pasiūlė paskelbtame komunikate, kuriame visi suinteresuotieji subjektai kviečiami įsitraukti į diskusiją.

EESRK palankiai įvertino Komisijos pastangas naudoti turimas priemones teisinės valstybės principui valstybėse narėse stiprinti, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nepakankamai daroma siekiant išvengti prieš pagrindines teises ir laisves nukreiptų suderintų veiksmų ar juos ištaisyti.

Liepos 1 d. pradėjusios pirmininkauti ES Tarybai Suomijos pagrindinis tikslas – gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. EESRK rems pirmininkausiančios valstybės veiksmus klimato kaitos srityje ir pats toliau dės pastangas kuriant tokią ES sistemą, kuri sudarytų sąlygas piliečių ir bendruomenės iniciatyvoms klimato kaitos srityje.

Kiti pradėjusios pirmininkauti Suomijos prioritetai – stiprinti bendras vertybes ir teisinės valstybės principus, didinti ES konkurencingumą ir socialinę įtrauktį, stiprinti ES kaip pasaulio lyderės pozicijas imantis veiksmų klimato kaitos srityje ir visapusiškai užtikrinti piliečių saugumą.

Suomijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu lauks keletas didelių iššūkių, tarp kurių – „Brexit’o“ proceso priežiūra ir valstybių narių derybos dėl ES kitos daugiametės finansinės programos (DFP). Atsižvelgdamas į savo politines rekomendacijas dėl DFP po 2020 m., visų pirma į sektoriams skirtus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl išlaidų programų, EESRK stengsis daryti teigiamą poveikį deryboms, kad jos būtų baigtos laiku.

Laikydamasi savo šūkio „Darni Europa, tvari ateitis“, Suomija daugiausia dėmesio skirs ekologiškai bendravimo kultūrai skatinti daugelį posėdžių rengdama Helsinkyje (čia bus surengti šeši neoficialūs ministrų posėdžiai) ir jų dalyviams siūlydama suomišką vandentiekio vandenį grafinuose bei ekologiškus vietos gamintojų produktus.

EESRK taip pat keletą posėdžių surengs šioje ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje. EESRK biuro posėdis jau vyko Helsinkyje birželio 6 d., o trys Komiteto grupės suplanavo surengti posėdžius Suomijoje artimiausiais mėnesiais: Darbdavių grupė – spalio 8–9 d., Darbuotojų grupė – spalio 9 d., grupė Įvairovė Europa – rugsėjo 16–17 d. Suomija jau trečią kartą nuo įstojimo į ES 1995 m. rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai. Suomija jau pirmininkavo 1999 m. ir 2006 m. Daugiau informacijos apie EESRK veiklą Suomijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu rasite specialiai šiuo tikslu parengtoje brošiūroje adresu https://bit.ly/2XHm6xb.(ml)

parengė EESRK Darbdavių grupė

Įmonių pelno mokesčiai yra ekonomikos augimui žalingiausia apmokestinimo forma. Priešingai visuomenės suvokimui, per pastaruosius 40 metų pelno mokesčio pajamos BVP atžvilgiu nesumažėjo. Šalyse, kurios pastaraisiais metais sumažino efektyviuosius pelno mokesčio tarifus, vėlesniais metais padidėjo investicijos. Tai keletas iš neseniai atlikto tyrimo, kurį Darbdavių grupės prašymu užsakė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, išvadų.

Aukštas efektyvusis pelno mokesčio tarifas gali kliudyti verslui, nes dėl jo kai kurie investiciniai projektai tampa nepelningi, dėl to sumažėja mokesčio bazė ir pajamų surinkimas. Vidutiniškai vienu procentiniu punktu padidinus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) mokesčio tarifą, TUI sumažėja 3,7 proc.

Tyrimas taip pat parodė, kad įmonių pelno mokesčio sumažinimas nebūtinai lemia didelį viešųjų finansų trūkumą, bet iš tikrųjų gali būti beveik finansuojamas savo lėšomis. Šešiose šalyse įmonių pelno mokesčio tarifų sumažinimas lėmė pajamų padidėjimą. Mažesni įmonių pelno mokesčiai reiškia didesnį augimą: mokesčių tarifą sumažinus 10 procentinių punktų, metinis augimas gali padidėti 1–2 procentiniais punktais.

„Tyrimo tikslas – būti naudinga ir patikima priemone diskusijose apmokestinimo klausimais. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į dabartinę padėtį Europos Sąjungoje, kur visuomenės suvokimas apie įmonių (ypač didelių tarptautinių bendrovių) apmokestinimą yra iškreiptas ir juo naudojasi populistai“, – pažymėjo Darbdavių grupės pirmininko pavaduotojas Krister Andersson. Tyrime pateikiama šiam naratyvui prieštaraujančių duomenų ir konkrečių pavyzdžių.

Nors mokesčių tarifai per pastaruosius keturiasdešimt metų labai sumažėjo, pajamos iš pelno mokesčio, išreikštos BVP dalimi, vis dar yra panašios į devintojo dešimtmečio. Įmonių pelno mokesčio pajamos daugiausia sudaro 2–3 proc. BVP, o mokesčių pajamos iš darbo užmokesčio, PVM ir darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių kartu sudaro daugiau kaip 30 proc.

Tyrimą galima atsisiųsti iš EESRK interneto svetainės spustelėjus šią nuorodą: https://europa.eu/!NB43bP (lj) https://europa.eu/!NB43bP

parengė EESRK Darbuotojų grupė

Birželio 25 d. Bukarešte (Rumunija) Darbuotojų grupė surengė neeilinį posėdį, kuriame daugiausia dėmesio skirta darbo teisėms ir socialinei konvergencijai – bendrų vertybių Europai. Darbuotojų grupės pirmininkas Oliver Röpke pasidžiaugė Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos pasiekimais, kurie yra labai svarbūs gerinant darbuotojų gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, Europos darbo institucijos įsteigimu ir direktyvomis dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų.

Diskusijose daugiausia kalbėta apie svarbius su darbuotojų judumu, užimtumu ir socialinių teisių konvergencija Europos Sąjungoje susijusius iššūkius. Rumunijos darbo ir socialinio teisingumo ministras Marius-Constantin Budăi pabrėžė, kad ekonominė konvergencija yra būtina ir ypač svarbu sumažinti darbo užmokesčio skirtumą Vakarų ir Rytų šalyse.

Ne vienas pranešėjas paminėjo Europos socialinių teisių ramstį, kurį tinkamai įgyvendinus būtų galima užtikrinti didėjančią konvergenciją. Penkių Rumunijos profesinių sąjungų konfederacijų vadovai atkreipė dėmesį į užimtumą ir socialines problemas Rumunijoje, visų pirma į aukštą skurdo lygį, mažą darbo užmokestį, su kolektyvinėmis derybomis ir socialiniu dialogu susijusias problemas ir didelę emigraciją.

Darbuotojų judumo klausimu jie pabrėžė, kad, nors tai gali paskatinti ekonomikos augimą ir padėti pašalinti gebėjimų trūkumą ES, praradusios pernelyg daug kvalifikuotų darbuotojų nukentės kilmės šalys, kaip tai atsitiko Rumunijai, iš kurios išvyko trys milijonai žmonių ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų. (mg)

Daugiau informacijos rasite čia.

parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

Birželio 22–23 d. Reimse vyko Nacionalinės šeimų asociacijų sąjungos (UNAF) generalinė asamblėja. UNAF pirmininkės pavaduotoja ir III grupės narė Ch. Basset pakvietė Arno Metzlerį dalyvauti renginyje. Pagrindinė asamblėjoje aptarta tema – dalyvaujamoji demokratija ir tarpinių institucijų vaidmuo.

Grupės „Įvairovė Europa“ vardu Arno Metzler asamblėjai papasakojo, kaip Europa įsiklauso į organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę. Kalbėdamas apie šeimos politiką, jis pranešė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. grupė „Įvairovė Europa“ rengia konferenciją .

„Keista, kodėl neturime ES lygmens šeimos politikos. Reikia užpildyti šią spragą, nes šeima yra svarbus Europos kultūros paveldo elementas – tai rišamoji politinės visuomenės ir politinės visuomenės organizacijų grandis“, – sakė . Jis pridūrė, kad ragins III grupę .

600 dalyvių entuziastingai pritarė idėjai įsteigti Europos šeimos parlamentą, remiantis Europos kaimo parlamento, kurį įsteigė Staffan Nilsson, pavyzdžiu. UNAF pirmininkė pažadėjo remti ir plėtoti šią Europos šeimos parlamento idėją ir skatinti prisidėti kitus šeimos srityje veiklą vykdančius Europos tinklus. (jh)