Man nebuvo labai sunku per karantiną būti namuose. Buvo keletas dalykų
, kuriuos atidėliojau daugybę metų. Todėl pagaliau galėjau jų imtis
ir viską sutvarkyti. Šeimos nuotraukos ir suvenyrai, kuriuos atsivežiau iš tėvų namų, buvo laikomi krūvoje. Toks jų tvarkymas sukėlė labai daug jausmų. Galėjau skirti laiko rankdarbiams, kepiniams, maisto gaminimui, tradicinių graikiškų likerių gamybai, uogienių virimui, konservavimui – veiklai, kuriai paprastai neturiu nė akimirkos dėl didžiulio darbo krūvio.
Kita vertus, turiu pripažinti, kad man labai trūko vaikų, nes jie su mumis nebegyvena. Mūsų jaunesnysis sūnus praeidavo po balkonu, kad pamatytume vienas kitą per atstumą – buvo sunku ir suvokėme, kaip esame pasiilgę vieni kitų. Su Anglijoje gyvenančiu sūnumi bendravau internetu. Pajutome būtinybę bendrauti dažniau nei anksčiau, nors ir internetu.
Jaučiu, kad palaipsniui pradedame prisiminti kai kurias pamirštas vertybes, pavyzdžiui
, solidarumo išraišką, pasisveikinimą su kaimynais
, su kuriais kartais pamirštame pasisveikinti, iš balkono pasiųstą šypseną gatve einančiam praeiviui
. Su pandemija prisiminėme jausmus
, apie kuriuos tiesiog buvome pamiršę. Pamiršome, kas yra dėkingumas. Savo sveikatą
laikėme savaime suprantamu dalyku. 2020 m. negalėjome ir įsivaizduoti, kad virusas taip pakenks, atskirs mus nuo šeimos, kad kaimyninėje šalyje mirtingumas bus toks didelis ir tiek daug žmonių mirs. Visa tai verčia jus mąstyti kiek kitaip, atidžiau pažvelgti į savo pagrindines gyvenimo vertybes.
Gerai, kad pandemija mus privertė suvokti itin didelę mokslo svarbą mūsų gyvenime. Turime pradėti diskusiją, kad sužinotume, kurios šalys
nukentėjo labiausiai ir kodėl, išsiaiškinti populizmo ir sąmokslo teorijų, jau nekalbant apie skiepijimo priešininkų judėjimą šiose šalyse, vaidmenį. Kai kurias šalis, pavyzdžiui, Graikiją, apsaugojo politikų ir visuomenės pritarimas mokslui ir pasitikėjimas juo. Be to, manau, kad laikas pradėti diskusijas apie bažnyčios, žiniasklaidos ir garsių visuomenės veikėjų vaidmenį pandemijos metu.
Labai svarbu, kad visose šalyse būtų pradėtos vertinti nacionalinės sveikatos
sistemos, nes dar visai neseniai, dėl globalizacijos ir visuomenės
siekio kurti gerovę, galiausiai supratome, kad kai kurių paslaugų teikimas negali būti paremtas pelno siekimu. Ignoravome nacionalines sveikatos sistemas ir pagaliau supratome, kaip jos turi veikti ne tik pandemijos metu, bet visada.
Turime būti labai dėkingi visiems tiems, kurie buvo priešakyje, nepaisant visų sunkumų, su kuriais susidūrė nacionalinės sveikatos sistemos.
Norėčiau tarti keletą žodžių vartotojų klausimu. Deja, daugelyje valstybių narių dėl pandemijos pablogėjo vartotojų, ypač keleivių ir (arba) keliautojų, apsaugos standartai. Nors atsakingas ES Komisijos narys pateikė valstybėms narėms rekomendaciją toliau taikyti vartotojų apsaugos teisės aktus, reguliuojančius skrydžius, organizuotas turistines keliones ir transportą,
deja, daugelis valstybių narių šios rekomendacijos nesilaikė. Taigi,
vietoj galimybės atgauti pinigus už atšauktas keliones, jie mums dalija
kuponus, kurie galioja nuo 12 iki 18 mėnesių ir kurie net negarantuojami tuo atveju, jei mūsų kelionę organizuojanti bendrovė
paskelbia bankrotą. Jei iki nustatyto termino kuponais nepasinaudosime
, tik tuomet galėsime atgauti pinigus. Tai reiškia, kad kelionių bendrovės skolinasi be palūkanų iš vartotojų
, kurie taip pat nukentėjo nuo pandemijos. Aš žinau
žmonių, kuriems nereikia kuponų, nes jie tikrai jais nepasinaudos
per artimiausius 12–18 mėnesių (pvz., mokyklų organizuotų kelionių vaikams
, kurie šiais metais baigia vidurinę mokyklą, atveju). Tačiau šių vaikų tėvai 12–18 mėnesių bus suteikę beprocentę paskolą visiems, kurie dalyvavo organizuojant šias keliones. Toks vartotojų teisių apribojimas yra nepriimtinas.
Be to, gyvenant skaitmeniniame amžiuje ir dirbant iš namų
, intensyviau naudojant internetą, pasitaikė daug daugiau sukčiavimo internete
atvejų ir kur kas plačiau sklido melagingos naujienos, taip pat ir sąmokslo teorijos.
Kita vertus, mums būtina užtikrinti, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai galėtų ir toliau naudotis savo įgytomis teisėmis. Be to, mums verta apsvarstyti, kaip reikėtų apskaičiuoti nuotoliniu būdu dirbančių asmenų darbo rezultatus, kaip juos įvertinti, ir bet kuriuo atveju būtina išanalizuoti darbo santykius nuotolinio darbo sąlygomis.
Kitas labai svarbus klausimas, apie kurį EESRK jau užsiminė ir kuriam EESRK pirmininkas Luca Jahier jau pritarė „Twitter“, yra Graikijos ministro pirmininko pasiūlymas, raginantis rengti bendrus valstybių narių viešuosius pirkimus įsigyjant vakcinas, gydymo priemones, vaistus ir diagnostikos testus, kad nė viena valstybė narė neliktų be gyvybiškai svarbių medicinos priemonių.
Tai iniciatyva, kurią EESRK turi visapusiškai remti parengdamas nuomonę savo iniciatyva, kad būtų visiškai aišku, jog visos valstybės narės turėtų vienodas galimybes gauti vakcinas, pasinaudoti gydymo ir diagnostikos paslaugomis. Norėčiau pasakyti, kad man buvo labai malonu šį pasiūlymą pristatyti mūsų pirmininkui Luca Jahier ir Europos vartotojų organizacijai (BEUC) – visi sutiko pasiūlymą palaikyti.