Savo nuomonėje dėl Europos Komisijos siūlomo suderinto dirbtinio intelekto plano EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant su dirbtinu intelektu susijusią politiką turi dalyvauti visi socialiniai subjektai, įskaitant įmones, darbuotojus ir vartotojus. Vadinasi reikia užtikrinti duomenų ir infrastruktūros prieinamumą, galimybes naudotis vartotojui pritaikytais produktais ir įgyti žinių bei įgūdžių.

Atsižvelgdama į ataskaitas, kurios rodo, kad visose ES šalyse yra daugiau IRT specialistų vyrų nei moterų (Eurostato duomenimis, 2018 m. iš 8,9 mln. darbuotojų moterys sudarė 1,5 mln.), nuomonės pranešėja ragina imtis konkrečių priemonių siekiant pagerinti moterų įgūdžius dirbtinio intelekto srityje ir jas skatinti užimti darbo vietas šioje srityje bei imtis susijusių užduočių.

Siekiant jaunimą parengti pasauliui, kuriame įsitvirtina dirbtinis intelektas, reikėtų pertvarkyti valstybių narių švietimo sistemas. Reikia persvarstyti mokymo programas pradedant pradinėmis mokyklomis ir baigiant universitetais, kad būtų užtikrintas tvirtas žinių pagrindas mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir skatinamas kritinis mąstymas. Tai padės patenkinti įgūdžių paklausą Europoje, kur, Komisijos duomenimis, 2018 m. buvo 600 000 laisvų skaitmeninių technologijų specialistų darbo vietų.

Tuo pat metu šiandienos darbuotojai, kuriems kyla pavojus prarasti darbą, turės nuolat ir visą gyvenimą mokytis, kad pakeltų savo kvalifikaciją arba išmoktų atlikti naujas užduotis, nes dirbtinis intelektas veikiau pakeis darbo vietų pobūdį, o ne jas panaikins.

EESRK mano, kad investicijos į švietimą ir mokymą turėtų būti pagrindinė nacionalinių dirbtinio intelekto strategijų dalis ir ragina teikti didesnį ES finansavimą reformoms remti.

Siekiant užtikrinti, kad visa visuomenė galėtų naudotis įvairiais dirbtinio intelekto pranašumais, EESRK ragina ES parengti trijų veiklos krypčių programą, kurios pagrindinis principas būtų darnus vystymasis. „Jei dirbtinis intelektas yra naudingas visuomenei (siekiant darnaus vystymosi tikslų) ir kuria ekonominę ir socialinę gerovę, gerina sveikatą ir didina naudą aplinkai, galima teigti, kad jis yra naudingas“,, – teigia nuomonės pranešėja Kylä-Harakka-Ruonala. Jos nuomone, tai padėtų išsklaidyti plačiai paplitusią baimę, siejamą su dirbtiniu intelektu. (dm)