Kova su antisemitizmu yra ir kova už demokratinę, vertybėmis grindžiamą Europą

EESRK pakvietė Rayą Kalenovą (Europos žydų kongresas), Michalą Bilewiczių (Varšuvos universiteto neigiamų stereotipų mokslinių tyrimų centras) ir Joelį Koteką (Briuselio laisvasis universitetas (ULB)) į savo gegužės mėn. plenarinę sesijoją aptarti antisemitzmo klausimą Europoje.

EESRK pirmininkas Luca Jahier posėdį pradėjo pažymėdamas, kad „naujausi įvykiai rodo, jog negalime atsipalaiduoti ir manyti, kad šešiasdešimt taikos metų Europoje yra savaime suprantamas dalykas. Nors mūsų pagrindinės teisės yra įtvirtintos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, turime jas ginti kiekvieną mielą dieną“.

Kadangi baimė tapo neatsiejama žydų bendruomenės gyvenimo dalimi ir net 38 proc. jos atstovų svarsto galimybę emigruoti, R. Kalenova teigė, kad Pasauliniame žydų kongrese juntamas vis didesnis susirūpinimas. „Norėdami kovoti su antisemitizmu, turime žinoti, kas tai apskritai yra.“ Valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė dažniausiai naudojasi Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso darbine antisemitizmo apibrėžtimi. Ją jau patvirtino vienuolika ES valstybių narių, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Šią apibrėžtį turėtų patvirtinti ir naudoti ir pilietinės visuomenės organizacijos. Jos turėtų imtis vadovaujamo vaidmens sprendžiant šią problemą.

M. Bilewicz paminėjo 2017 m. atliktos apklausos išvadas, kuriomis remiantis, vienas iš keturių asmenų mano, kad dėl antisemitizmo kalti patys žydai. Be to, daug europiečių (50 proc. Lenkijoje, 37 proc. Austrijoje, 32 proc. Vokietijoje) mano, kad žydai naudojasi Holokaustu.

„Nepaisant visų lūkesčių, sąmokslo teorija, kad žydai yra pernelyg galingi, grįžo į mūsų visuomenę, žiniasklaidą, o kartais net į parlamentus,“– pridūrė J. Kotek. Neapykanta žydams juntama stipriau nei bet kada anksčiau.

EESRK nariai išreiškė savo paramą žydų bendruomenei ir įsipareigojo kovoti su mažumų diskriminacija.

„Mūsų pareiga kovoti su bet kokiomis antisemitizmo apraiškomis Europoje,“– sakė Darbdavių grupės pirmininkas Jacek Krawczyk. „Holokausto priežastis buvo antisemitizmas. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo, tai pamiršti būtų didelė klaida. Neturėtume to pamiršti, kai renkamės už ką balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.“

„Įvairovė Europa“ grupės pirmininkas Arno Metzler pabrėžė: „Visi turime protestuoti, išdrįsti atvirai ir laisvai kalbėti savo asmeninėje aplinkoje, kai išgirstame nemalonių juokelių apie žydus ir praeitį. Tai visuomenės ir asmeninis įsipareigojimas ginti Europos vertybes.“

Darbuotojų grupės atstovas, EESRK pagrindinių teisių ir teisinės valstybės grupės atstovas José Antonio Moreno Díaz nurodė: „Sunkūs laikai yra tada, kai reikia aiškinti akivaizdžius dalykus. Žmonės, kurie neprisimena savo istorijos, yra priversti ją kartoti. Turime užkirsti kelią diskriminacijai. Susitaikius su netolerancija sugrius demokratija. Politinės jėgos turi susivienyti, kad atskirtų fašistus ir pašalintų juos iš savo gretų.“ (sma)

Skaitykite EESRK pirmininko L. Jahier kalbą čia.