EESRK info

„Ateities uždaviniai – tai kova su klimato kaita ir Žemės, kurioje netrukus gyvens 10 mlrd. žmonių, aprūpinimas maistu. Bioekonomika, apimanti gamybą iš atsinaujinančiųjų biologinių išteklių ir tų išteklių bei atliekų srautų pavertimą maistu, pašarais ir biologiniais produktais, gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant šių tikslų", – Bioekonomikos strategijos atnaujinimas, pranešėjai Mindaugas Maciulevičius ir Udo Hemmerling.

Siekiant sukurti „naują“ bioekonomiką labai svarbu laikytis tvarumo principų, o gamtos išteklius – saugoti, kad būtų išsaugotas našumas.

Bioekonomikoje labai svarbų vaidmenį atlieka MVĮ. Kad jų indėlis būtų dar didesnis, reikia gerinti joms teikiamų konsultacijų kokybę ir galimybes gauti finansavimą. Labai svarbu teikti individualias ir lanksčias konsultavimo paslaugas, kurios padėtų žemės ūkio maisto produktų srities MVĮ imtis ilgalaikių novatoriškų projektų. Be to, viešajam ir privačiajam sektoriams bendradarbiaujant būtų galima padidinti veiksmingumą ir paskatinti keitimąsi žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika.

Įvairūs teritoriniai (miesto ir kaimo, kaimo ir kaimo, sausumos ir jūros) ryšiai gali būti naudingi tvarioms bioekonomikos vertės grandinėms ir branduoliams ir itin svarbūs padedant Vidurio ir Rytų Europos šalims padidinti gamybos apimtis, taigi, ir skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą, ypač kaimo vietovėse. Šiame regione gausu biomasės dėl plataus masto žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos, užtikrinančios didelius, bet nepakankamai išnaudojamus biomasės pajėgumus. (sma)

EESRK mano, kad orus senėjimas turėtų būti pripažintas pagrindine teise. Europiečiai gyvena ilgiau – tai gera žinia. Tačiau senėjimas atneša naujus socialinius, ekonominius ir su sveikatos priežiūra susijusius iššūkius, kurie veikia ir vyresnio amžiaus žmones, ir jų šeimas bei visuomenę. EESRK teigimu, ši tema buvo pernelyg ilgai ignoruojama ir nebuvo iš anksto pasirengta pagyvenusių žmonių poreikių augimui. Gegužės 15 d. priimtoje nuomonėje EESRK atkreipia dėmesį į didžiulį vyresnio amžiaus žmonių potencialą darbo vietų ir technologinės pažangos požiūriu.

Namų pagalbininkai, prižiūrintieji asmenys, pagalbiniai darbuotojai ir slaugytojai – tai profesijos, kurioms ateityje bus sukurta daugiausia darbo vietų. Jų žinios ir išsilavinimas yra neatsiejamas nuo vyresnio amžiaus žmonių gerovės.

„Siūlome sukurti Europos būtiniausio mokymo ir lavinimo programą gerontologijos srities slaugytojams, prižiūrintiems asmenims ir pagalbiniams darbuotojams, kuri apimtų ne tik techninius, bet ir socialinius ir žmogiškuosius aspektus, nes tai leistų padidinti darbuotojų mobilumą ir pagerinti paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms“, – siūlo EESRK nuomonės pranešėjas Marian Krzaklewski. Mokymą turėtų palengvinti IRT priemonių naudojimas. EESRK taip pat rekomenduoja sukurti bendrą ES sistemą, į kurią būtų įtrauktos geriausios esamos mokymo programos.

Vyresnio amžiaus žmonės nori kiek galima ilgiau gyventi savo aplinkoje. EESRK nuomone, labai svarbu, kad į šių žmonių pageidavimus būtų atsižvelgta tariantis su jų šeimomis ir artimaisiais. „Nebeturėtume rinktis tik tarp slaugos savo namuose ir priežiūros slaugos namuose“, – pabrėžė nuomonės bendrapranešėjis Jean-Pierre Haber. „Alternatyvi infrastruktūra jau egzistuoja, o tą, kuri dar tik bus kuriama, reikės orientuoti į savarankiško gyvenimo palengvinimą. Todėl projektuose turėtų būti atsižvelgta į žmonių savybes ir konkrečias sveikatos problemas, kurių jie gali turėti.“

EESRK taip pat ragina geriau panaudoti skaitmeninių technologijų inovacijas, pavyzdžiui, telemediciną, jutiklius, elektronines korteles, elektroninius sveikatos įrašus, namų automatizavimo technologijas, kurios ne tik padidintų vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą, bet ir padarytų priežiūrą veiksmingesnę ir saugesnę. (sma)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino Europos Sąjungą ir jos valstybes nares lyčių lygybės klausimą įrašyti savo politinės darbotvarkės viršuje, nes pastarojo meto išpuoliai prieš moterų teises Europoje gali padaryti didelės žalos pažangai vyrų ir moterų lygybės srityje.

„Šis dešimtmetis išsiskiria matoma ir organizuota neigiama reakcija, nukreipta prieš lyčių lygybę ir žmogaus teises. Daugelyje sričių, įskaitant darbo užmokestį, pensijas ir užimtumo galimybes, pažanga siekiant lygybės sulėtėjo arba pasuko atgal, – nurodėEESR nuomonės lyčių lygybės klausimais pranešėja Indrė Vareikytė. –

Laikantis dabartinio tempo prireiks daugiau kaip 100 metų, kad moterys Europoje taptų lygios vyrams, o ateities kartų dukterys turės mažiau teisių negu mes, šiandienos moterys.“

EESRK paragino ES dėti daugiau pastangų ir įtraukti lygybę kaip atskirą tikslą į būsimas finansines programas, numatant plataus užmojo privalomą penkerių metų strategiją, kuri būtų veiksmingai taikoma visiems lyčių lygybės aspektams.

EESRK paragino visas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos, persvarstyti savo poziciją ir paprašė Komisijos į neteisėto neapykantos kurstymo apibrėžtį įtraukti priekabiavimą prie moterų ir jų bauginimą internete.

Kad užtikrintų vienodą atstovavimą savo paties gretose, EESRK paragino Tarybą peržiūrėti savo gaires dėl EESRK narių skyrimo ir rekomendavo valstybėms narėms teikti narių kandidatūras lyčių lygybės pagrindu. Šiuo metu, 30 proc. EESRK narių yra moterys. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas paragino ES valstybes nares sukurti palankias sąlygas filantropijai, atsižvelgiant į ES laisves ir pagrindines teises, ir rekomenduoja pripažinti ir skatinti filantropiją kaip visuomenės įsipareigojimo siekti bendros gerovės pavyzdį.

Savo pirmojoje išimtinai filantropijai skirtoje nuomonėje EESRK taip pat rekomenduoja ES ir valstybėms narėms teikti pirmenybę palankesnių sąlygų tarpvalstybinei filantropinei veiklai sudarymui. Vis dėlto Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad filantropija negali pakeisti gerovės valstybės ir stiprios socialinės apsaugos sistemų, grindžiamų mokesčių teisingumu ir veiksminga užimtumo politika. Veikiau reikėtų jas stiprinti ir toliau plėtoti, nes tai pagerintų ir filantropinių organizacijų gebėjimą „užpildyti spragas“ ir papildyti finansavimą nišinėse srityse, kuriose trūksta viešosios paramos. „Mes visiškai pripažįstame, kad pasitelkiant filantropiją galima kurti papildančią ir inovatyvią pridėtinę vertę socialinei sanglaudai, skatinant bendrąsias vertybes ir didinant mūsų visuomenės atsparumą“, – sakė nuomonės pranešėjas Petru Sorin Dandea. Jis pabrėžė, kad filantropiniai veiksmai turėtų išlikti skaidrūs ir tai turėtų būti skatinama nacionalinėmis ir ES saugumo priemonėmis. Skaičiai rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius filantropija Europoje sparčiai augo – indėlis į filantropiją kasmet sudaro ne mažiau kaip 87,5 mlrd. EUR, ir tai yra tik konservatyvus vertinimas. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), reaguodamas į Europos Komisijos bendrosios rinkos padėties vertinimą, teigia, kad bendroji rinka Europos piliečiams davė daug realios naudos. Tai – įperkamos kelionės lėktuvu, tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas, didesnės įsidarbinimo galimybės viso žemyno darbo rinkoje, vartotojų teisės, kurios užtikrina aukšto lygio apsaugą tarpvalstybiniu mastu. EESRK teigia, kad ši sėkmės istorija gali tapti priešnuodžiu populizmui, nacionalizmui ir protekcionizmui.

Gegužės 15 d. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę dėl Komisijos komunikato „Bendroji rinka kintančiame pasaulyje. Unikali vertybė, kuriai reikia atnaujintų politinių įsipareigojimų“, kurioje apžvelgiami 25 bendrosios rinkos metai ir apibrėžiami būsimi iššūkiai.

Savo nuomonėje EESRK teigia, kad bendroji rinka yra milžiniškas laimėjimas, o ES turi užtikrinti, kad ES piliečiai žinotų, kad labai apčiuopiami privalumai, kuriais jie naudojasi pastaruosius 25 metus kaip vartotojai, įmonių savininkai arba darbuotojai, yra bendrosios rinkos nuopelnas. Ši nauda sudaro apie 8,5 proc. ES BVP.

Europos bendrovėms bendroji rinka suteikė galimybių plėstis ir didinti veiklos mastą visoje ES. Kaip neseniai parodė tarptautinės pastangos laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, pasauliniu mastu ji suteikė Europai 512 mln.EUR vertės rinkos finansinį svertą.

EEESRK nurodo, kad ši sėkmės istorija gali padėti sutelkti reikiamą paramą, kad bendroji rinka neatsiliktų nuo skaitmeninio amžiaus.

Bendroji rinka taip pat turėtų būti laikoma galimybe dar kartą įtvirtinti Europos vertybes ir teises: „Piliečiai neturėtų pamiršti laisvės, ekonomikos augimo, demokratijos, taikos, mokslo ir inovacijų, politinio stabilumo, vartotojų ir socialinių teisių vertybių. Jos yra pažangos ir klestėjimo sąlyga visoms valstybėms narėms ir vartotojams,“– sako nuomonės pranešėjas

„Bendroji rinka poveikį daro kiekvienam ir būtent todėl ji yra tokia galinga,“– pridūrė bendrapranešėjis Juan Mendoza Castro: „Turime kovotis su populistinėms ir nacionalistinėmis grėsmėmis, kurios Europoje vis didėja, o bendroji rinka yra viena geriausių priemonių, kuriomis galime atremti tokius pareiškimus.“

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į ES konkurencingumo politiką. Jos taisyklės, ribojančios valstybės pagalbą ir kovojančios su dominuojančia padėtimi, yra Europos rinkos dinamikos ir naudos vartotojams bei įmonėms šaltinis. Tačiau atsižvelgiant aršią pasaulinę oligopolių ar monopolių (kartais priklausančių valstybei) konkurenciją, ES turėtų savo prekybos partnerių prašyti laikytis abipusiškumo principo, kad padėtų Europos įmonėms išlikti rinkose. (dm)