Europos jūrų technologijų sektoriaus išlikimas priklauso nuo tvirtos ES pozicijos

EESRK nuomonėje siūloma vykdyti ryžtingą abipusiškumu paremtą pramonės ir gamybos politiką

„Europos Komisijai reikia vykdyti ryžtingą abipusiškumu paremtą pramonės ir gamybos politiką, nes priešingu atveju Europos jūrų technologijų pramonė neatlaikys Azijos laivų statyklų konkurencijos“, – perspėjo balandžio 19 d. plenarinėje sesijoje priimtos EESRK nuomonės dėl strategijos „LeaderSHIP“ pranešėjas Marian Krzaklewski

EESRK ragina Komisiją paspartinti strategijos „LeaderSHIP 2020“ įgyvendinimą ir pateikti pagrindines rekomendacijas naujai šio sektoriaus strategijai („LeaderSHIP 2030“).

„Europai reikia konkretaus požiūrio į laivų statybos ir laivų įrengimų gamybos pramonę. Kaip Kinija, JAV, Japonija ir Pietų Korėja, Europos sprendimus priimantys asmenys šį Europos ekonomikos sektorių turi laikyti strateginiu“, – pabrėžė nuomonės bendrapranešėjis Patrizio Pesci.

Šis požiūris turėtų apimti:

  • visuotinį EBPO susitarimą, nustatantį subsidijų taisykles ir galbūt kainodaros tvarką,
  • Europos ir trečiųjų šalių abipusiškumą, kuris turėtų būti dvišalių ir daugiašalių derybų dėl prekybos pagrindinis principas,
  • specialią finansinę priemonę, kuri paskatintų investicijas į šį padidintos rizikos kapitalo sektorių ir kt.

Europos jūrų technologijų sektorius yra svarbus Europos pramonės sektorius, tačiau jis susiduria su daugeliu sunkumų, taip pat ir dėl protekcionistinės konkurentų Rytų Azijoje politikos.

Maždaug 300 Europos jūrų statyklų dirba 200 000 žmonių ir jų metinė apyvarta sudaro apie 31 mlrd. EUR. Maždaug 22 000 didelių bendrovių ir MVĮ gamina ir tiekia laivų įrangą, jų apyvarta kasmet siekia maždaug 60 mlrd. EUR. Šiose įmonėse tiesiogiai dirba daugiau kaip 350 000 žmonių, o joms priklausanti pasaulinės rinkos dalis sudaro apie 50 proc. (sma)