EESRK info

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kaip pilietinės visuomenės atstovas, atvėrė savo duris dvi dienas (gegužės 5–6 d.) trukusiam Europos piliečių forumui, į kurį susirinko daugiau kaip šimtas piliečių, atstovaujančių 27 valstybių narių, išskyrus JK, įvairovei.

Šį susitikimą Prancūzijos Vyriausybės iniciatyva organizavo Europos Komisija, bendradarbiaudama su Komitetu, kuris tapo šio pirmojo renginio šeimininku.  

Forumo dalyviai pasidalijo savo nuogąstavimais, viltimis ir nerimu dėl Europos ateities ir padėjo nustatyti 12 pagrindinių klausimų, kurie labiausiai rūpi europiečiams. Jie susiję su visais gyvenimo aspektais, kaip antai nedarbas, švietimas, migracija, aplinka, klimatas, sveikata, gynyba ir saugumas. Trumpai tariant, savo nuomonę apie Europos ateitį turėjo galimybę pareikšti kiekvienas dalyvis.

Nuo gegužės 9 d. klausimynas, tapęs europine priemone, kuria Europos Komisija naudojasi vykdydama konsultacijas, bus skelbiamas internetu ir prieinamas visiems Europos piliečiams, rengiantis 2019 m. gegužės mėn. Sibiu įvyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. 

EESRK pirmininkas Luca Jahier pabrėžė unikalų šio projekto pobūdį, nes jis verčia „kelio ieškoti nesustojant“, ir akcentavo, kaip svarbu diskutuoti Europos piliečių siūlomomis temomis. Be to, pirmininkas patikino forumo dalyvius, kad į jų nuomones bus atsižvelgta: „Nuomonių įvairovė, kultūrinis ir kalbinis kontekstas – tai mūsų europinės erdvės turtingumo pagrindas.“

Pasak III grupės nario Thierry Libaert, Europos piliečių forumas, baigęs darbą Briuselyje, negali būti laikomas pasibaigusiu renginiu. Jis turi tęstis visur, kur dalyviai bebūtų, ir prie šio projekto turi prisidėti EESRK nariai savo gimtosiose šalyse.

Idėja surengti Europos piliečių forumą Komiteto rūmuose gimė per 2018 m. vasario mėn. EESRK plenarinę sesiją. Į ją pakviesta Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau pristatė Prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą Europos konsultacijų procesą. Atsižvelgdami į tai, Georges Dassis (kadenciją baigiantis EESRK pirmininkas) ir Luca Jahier (kadenciją pradedantis EESRK pirmininkas) pasiūlė į šį procesą tiesiogiai ir aktyviai įtraukti EESRK, primindami 2017 m. Komiteto sėkmingai surengtas konsultacijas valstybėse narėse dėl Jeano-Claude’o Junckerio baltosios knygos dėl Europos ateities. (ehp)

„ES plėtra ir visų pirma ES demokratinių vertybių ir teisinių standartų sklaida Vakarų Balkanų regione yra naudinga tiek Vakarų Balkanų šalims, tiek ES“, – teigiama balandžio 19 d. plenariniame posėdyje priimtoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai.

„Labai svarbu ir toliau teikti pirmenybę Vakarų Balkanų šalių įstojimui į ES, – teigė šios EESRK nuomonės pranešėjas Andrej Zorko. – ES vertybių propagavimas šiame regione užtikrina šių šalių saugumą ir stabilumą, stiprina socialinį ir ekonominį vystymąsi, demokratiją ir teisinę valstybę. Tai savo ruožtu reiškia stabilumą ir saugumą ES. Labai svarbu, kad pilietinė visuomenė, įskaitant socialinius partnerius, aktyviai dalyvautų šiame procese.“

Korupcija, organizuotas nusikalstamumas, bendras valstybinių institucijų ir teisinės valstybės silpnumas ir mažumų diskriminacija yra tik keletas iš problemų, su kuriomis susiduria Vakarų Balkanų šalys. Jų ekonomika toliau auga, tačiau šios šešios šalys vis dar yra vienos skurdžiausių Europoje. Apskaičiuota, kad visiškai ES gyvenimo lygio konvergencijai pasiekti galėtų prireikti iki 40 metų. Todėl EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų parengti konkrečių programų spartesnei socialinei ir ekonominei Vakarų Balkanų šalių konvergencijai.

„EESRK pažymi, kad stojimo į ES procesas tebėra svarbi paskata vykdyti reformas Vakarų Balkanų šalyse“, – teigė EESRK nuomonės bendrapranešėjis Dimitris Dimitriadis. „EESRK pabrėžia, kad įgyvendintų reformų ekonominiam ir socialiniam poveikiui skiriama per mažai dėmesio, atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių ir šalių kandidačių gyventojų ekonominės ir socialinės apsaugos lygis labai skiriasi. Todėl vertinant atitiktį narystės Europos Sąjungoje kriterijams, EESRK rekomenduoja įvertinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą.“ (sg)

EESRK nuomonėje siūloma vykdyti ryžtingą abipusiškumu paremtą pramonės ir gamybos politiką

„Europos Komisijai reikia vykdyti ryžtingą abipusiškumu paremtą pramonės ir gamybos politiką, nes priešingu atveju Europos jūrų technologijų pramonė neatlaikys Azijos laivų statyklų konkurencijos“, – perspėjo balandžio 19 d. plenarinėje sesijoje priimtos EESRK nuomonės dėl strategijos „LeaderSHIP“ pranešėjas Marian Krzaklewski. 

EESRK ragina Komisiją paspartinti strategijos „LeaderSHIP 2020“ įgyvendinimą ir pateikti pagrindines rekomendacijas naujai šio sektoriaus strategijai („LeaderSHIP 2030“).

„Europai reikia konkretaus požiūrio į laivų statybos ir laivų įrengimų gamybos pramonę. Kaip Kinija, JAV, Japonija ir Pietų Korėja, Europos sprendimus priimantys asmenys šį Europos ekonomikos sektorių turi laikyti strateginiu“, – pabrėžė nuomonės bendrapranešėjis Patrizio Pesci.

Šis požiūris turėtų apimti:

• visuotinį EBPO susitarimą, nustatantį subsidijų taisykles ir galbūt kainodaros tvarką,
• Europos ir trečiųjų šalių abipusiškumą, kuris turėtų būti dvišalių ir daugiašalių derybų dėl prekybos pagrindinis principas,
• specialią finansinę priemonę, kuri paskatintų investicijas į šį padidintos rizikos kapitalo sektorių ir kt.

Europos jūrų technologijų sektorius yra svarbus Europos pramonės sektorius, tačiau jis susiduria su daugeliu sunkumų, taip pat ir dėl protekcionistinės konkurentų Rytų Azijoje politikos.

Maždaug 300 Europos jūrų statyklų dirba 200 000 žmonių ir jų metinė apyvarta sudaro apie 31 mlrd. EUR. Maždaug 22 000 didelių bendrovių ir MVĮ gamina ir tiekia laivų įrangą, jų apyvarta kasmet siekia maždaug 60 mlrd. EUR. Šiose įmonėse tiesiogiai dirba daugiau kaip 350 000 žmonių, o joms priklausanti pasaulinės rinkos dalis sudaro apie 50 proc. (sma)

EESRK ragina Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui skirti pakankamų finansavimo išteklių. Kad socialinis ramstis taptų realybe, reikalingi patobulinimai valstybėse narėse ir tvirti įsipareigojimai biudžeto, investicijų ir esamų išlaidų požiūriu.

Laipsniškam šio ramsčio įgyvendinimui reikalingi ne tik valstybių narių įsipareigojimai, bet ir visų kitų suinteresuotųjų subjektų atsakomybė ir aktyvus dalyvavimas bei tinkamos finansavimo priemonės.

„Pagrindiniai finansavimo elementai bus didesnis ES biudžeto taisyklių dėl viešųjų investicijų lankstumas, visapusiškas naudojimasis Europos struktūrinių fondais ir sąžiningas apmokestinimas,“ – teigė nuomonės šiuo klausimu pranešėja Anne Demelenne (Darbuotojų gr., BE).

EESRK yra įsitikinęs, kad tinkamos socialinės investicijos bus itin svarbios užtikrinant valstybių narių gebėjimą pasiekti užsibrėžtus tikslus. Galimybės tinkamoms išlaidoms galėtų būti sudarytos pačiose valstybėse narėse ir pasitelkus ES programas. Viešosioms investicijoms valstybėse narėse remti reikėtų naudotis esamomis Europos priemonėmis. 

Kaip teigia Anne Demelenne: „Socialinio ramsčio principai ir jo įgyvendinimo poreikis turėtų būti viena pagrindinių būsimų derybų dėl Europos Sąjungos Daugiametės finansinės programos po 2020 m. nuostatų. Kaip ir Europos Parlamentas raginame padidinti esamą 1 proc. ES išlaidų ribą.“

Palankesnės sąlygos didesnėms viešosioms investicijoms valstybėse narėse galėtų būti sudarytos vykdant tinkamą mokesčių politiką ir taikant subalansuoto biudžeto taisyklę socialiniam tikslui skirtoms viešosioms investicijoms. EESRK mano, kad kai kuriose srityse galėtų būti naudingos ne tik nacionalinės viešosios investicijos ir ES finansavimas, bet ir privačiojo sektoriaus investicijos. (jk)

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad šiuo metu ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) dar nėra pakankamai atspari ir stabili, kad ateityje galėtų veiksmingai atsispirti krizėms. Ragindamas užbaigti kurti EPS, Komitetas siūlo sprendimus priimantiems asmenims sparčiau ieškoti platesnio politinio susitarimo dėl būdų pasiekti svarbiausią tikslą – sukurti tvirtą ir tikrą EPS.

„Tolesni žingsniai dėl EPS turi būti paremti visų valstybių narių tvirta bendra pozicija, tačiau akivaizdu, kad dabartinėje politinėje diskusijoje pasigendame bendros strateginės vizijos“, – pareiškė Mihai Ivaşcu, naujausios EESRK nuomonės dėl Europos Komisijos parengto ekonominės ir pinigų sąjungos dokumentų rinkinio pranešėjas.

Tuo tarpu ECO skyriaus pirmininkas Stefano Palmieri kalbėjo: „Norint užbaigti kurti EPS reikia didelio politinio pasiryžimo, veiksmingo valdymo ir geresnio turimų finansinių išteklių panaudojimo. Reikia kurti naujas finansines priemones, skirtas krizių prevencijai užtikrinti ir prociklinėms priemonėms atsverti.“

EESRK savo nuomonėje be kita ko aiškiai pasako, kad naujasis Europos valiutos fondas neturėtų veikti kaip „auksinis parašiutas“. Jis greičiau turėtų užkristi kelią bankų krizėms, remti ekonomikos vystymąsi ir neutralizuoti sukrėtimus.

EESRK taip pat siūlo į ES biudžetą įtraukti naujas siūlomas biudžeto priemones, konkrečiai – makroekonominio stabilizavimo biudžeto funkciją euro zonai ir specialiąją konvergencijos priemonęvalstybės narėms, kurios rengiasi prisijungti prie euro zonos, remti.

Reaguodamas į Komisijos pasiūlymus Komitetas paskelbė atskirą nuomonę dėl paramos struktūrinėms reformoms valstybėse narėse.

Savo nuomonėje EESRK be kita ko siūlo parengti aiškią struktūrinių reformų rėmimo programos strategiją ir padidinti jos finansavimą nesumažinant kitų ne mažiau svarbių fondų biudžetų.

Daugiau informacijos galima rasti mūsų interneto svetainėje. (jk)

Tiesioginės užsienio investicijos yra didelis augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų variklis ir svarbus ekonominio bei socialinio vystymosi ES rėmimo veiksnys. Tačiau jos gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl reikalinga tinkama tokių investicijų tikrinimo sistema.

„Būtina kontroliuoti užsienio investicijas į pagrindines technologijas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos, vandentiekio ir finansinių paslaugų“, – teigė 2018 m. balandžio 19 d. EESRK plenarinėje sesijoje priimtos EESRK nuomonės dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo pranešėjas Christian Bäumler.  Investicijų tikrinimas nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai ES strategiškai svarbiose įmonėse yra nenuoseklus ir nekoordinuojamas. Ne visos valstybės narės taiko tikrinimo procedūras. Tokių mechanizmų neturinčiose šalyse investicijos visai netikrinamos. EESRK pabrėžė, kad ES masto sistema turi pašalinti skirtumus tarp valstybių narių ir apsaugoti nacionalinius ir ES interesus.

Per pastaruosius 10 metų išaugo trečiųjų šalių investicijos ES, daugiausiai iš JAV, Kanados ir Šveicarijos, Brazilijos, Kinijos ir Rusijos. Susirūpinimą kelia tai, kad kai kurie užsienio investuotojai, ypač valstybiniai, norėjo įsigyti svarbių technologijų turinčių Europos bendrovių ir investuoti į strateginius pramonės sektorius, infrastruktūrą ar kitą turtą, kuris yra svarbus valstybių narių ir visos ES saugumui užtikrinti.

EESRK palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog problemos mastas nėra iki galo žinomas, nes Komisija neatliko išsamios investicijų srautų poveikio analizės.

„Siūlomas ES tikrinimo mechanizmas yra žingsnis į priekį, tačiau jis dar negali visiškai užtikrinti ES ir valstybių narių interesų. Tokiu atveju šiame etape ši sistema negali tapti pernelyg sudėtinga, reikalaujančia daug laiko ir pinigų“, – sakė EESRK bendrapranešėjis Gintaras Morkis. (sg)

EESRK tvirtai pritaria energetikos sąjungos projekto tikslams ir ragina ES visuomenę prisiimti visą atsakomybę už šį projektą. Energetikos sąjunga yra ne tik svarbi sektorių politikai, pavyzdžiui, energetikos, transporto ir klimato, bet ir suteikia daug galimybių imtis veiksmų, kad Europa taptų demokratiškesnė, darnesnė, konkurencingesnė ir teisingesnė. Siekiant šio tikslo labai svarbus veiksmingas dialogas energetikos klausimais su organizuota pilietine visuomene ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

Balandžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje Toni Vidan ir Christophe Quarez, remdamiesi 2017 m. paskelbta trečiąja energetikos sąjungos būklės ataskaita, įvertina padarytą pažangą kuriant ES energetikos sąjungą.

Organizuota pilietinė visuomenė turi aktyviai ir nuolat dalyvauti šiame procese. Veiksmingam dialogui energetikos klausimais reikalingos bendros visų ES institucijų ir jų narių pastangos: tiek Briuselyje, tiek ir vietos lygmeniu valstybėse narėse, siekiant aptarti energetikos sąjungos naudą ir su ja susijusius iššūkius, įtraukti piliečius į energetikos pertvarkos planų rengimą ir rengti viešas diskusijas apie tai, kaip piliečiai įsivaizduoja Europos energetikos ateitį.

Komitetas siūlo praktinius esamų problemų sprendimus: Socialinį paktą dėl piliečių skatinamos energetikos pertvarkos, Europos energetikos informacijos tarnybą, Europos prisitaikymo prie energetikos pertvarkos fondą ir Žaliąją Erasmus Pro programą. (mp)

EESRK remia Komisijos pastangas sumažinti 16,3 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą Europos Sąjungoje, taip pat siūlo imtis tolesnių veiksmų, ypač daug dėmesio skiriant kovai su ilgalaikiais socialiniais ir kultūriniais stereotipais, kurie daro įtaką moterims renkantis išsilavinimą ir karjeros galimybes.

Savo nuomonėje dėl Komisijos veiksmų plano, skirto kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, EESRK taip pat pabrėžė darbo užmokesčio skaidrumo ir darbo užmokesčio audito įmonėse svarbą. Jis taip pat paragino Komisiją skubiai pradėti rinkti individualizuotus duomenis, kad būtų galima parengti tikslesnę statistinę informaciją apie moterų skurdą, kurį dažnai būna sunku pastebėti dėl to, kad duomenys renkami pagal namų ūkius, o ne individualiai.

Tikslesni duomenys apie darbo užmokestį padėtų rengti kolektyvines derybas turint daugiau informacijos, o tai yra nepaprastai svarbu.

„Socialiniams partneriams šiuo klausimu tenka lemiamas vaidmuo, nes skaičiai rodo, kad 1 proc. daugiau socialinių dialogų darbo užmokesčio skirtumą sumažina 0,16 proc.“, – sakė pranešėja Anne Demelenne.

Nuomonės bendrapranešėjė Vladimira Drbalová pasakė, kad didesnės pažangos būtų galima pasiekti, jei moterys labiau rinktųsi sektorius, kuriuose darbo vietos yra geriau apmokamos, pavyzdžiui, mokslą, IRT, transportą ar statybas.

EESRK taip pat pabrėžė, kad svarbų vaidmenį turi atlikti ir valstybės narės, nes jos turėtų suteikti daugiau vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros galimybių, tokiu būdu užtikrindamos geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Jeigu iki 2019 m. pabaigos Komisijos pastangos neduos rezultatų, EESRK neatmeta galimybės Komisijos prašyti siūlyti labiau įpareigojančių priemonių, kurios gali apimti ir sankcijas. (ll)

Europos energetikos sąjungai būtina sąlyga yra stiprūs, tarpusavyje sujungti Europos energetikos tinklai. Žemyno energetikos sistemos gali pasiekti savo tikslą – Europos gyventojams konkurencingai tiekti įperkamą, saugią ir tvarią energiją – tik jei Europos energetikos tinklai bus gerai išvystyti ir integruoti.

Balandžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje, kurios projektą parengė Andrés Barceló Delgado, Komitetas palankiai įvertino Komisijos komunikatą dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo ir pabrėžė, kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EIPT) teiktas finansavimas sudarė sąlygas visoje ES įgyvendinti vis daugiau projektų.

„Dar reikia daug nuveikti“, – teigė A. Barceló Delgado. „Daugelis valstybių narių iki 2020 m. nepasieks 10 proc. jungiamųjų linijų pralaidumo tikslo. Šio nesugebėjimo pasiekti tikslą priežasčių (sudėtingos administracinės procedūros, politikos poveikis, finansavimas, nepakankama visuomenės parama) klausimą dar reikia tinkamai spręsti ir šios priežastys gali trukdyti pasiekti 2030 m. tikslus“ – pridūrė jis.

Keletui esamų problemų išspręsti EESRK pateikia rekomendacijų, kurių tikslas – atlikti geresnę analizę, ankstesniame etape visapusiškai įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir padidinti biudžetą. (mp)

Pameistrystės programos turėtų būti formuojamos aktyviai dalyvaujant tiesiogiai susijusiems asmenims – patiems pameistriams ir jų organizacijoms. Tai pagrindinis EESRK susirūpinimą keliantis klausimas, susijęs su siūloma kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės sistema, kuri, EESRK nuomone, šiaip jau padėtų pakelti standartus visoje ES.

Balandžio 19 d. priimtoje nuomonėjedėl siūlomos Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos EESRK teigia, kad rengiant pameistrystės programas jaunimo ir tėvų organizacijos, studentų sąjungos ir patys pameistriai nelaikomi savaime suprantamais suinteresuotaisiais subjektais, tačiau, kadangi jie yra pagrindiniai tokių programų naudos gavėjai, jie turėtų padėti jas rengti, valdyti ir įgyvendinti.

EESRK tvirtina, kad būtina įtraukti socialinius partnerius, kaip nurodyta pasiūlyme, tačiau taip pat reikalinga kitų svarbiausių suinteresuotųjų šalių parama. Apibrėždamas savo poziciją Komitetas rėmėsi Europos jaunimo forumo patirtimi.

Tačiau pameistrystė negali išspręsti nedarbo problemos. EESRK pabrėžia, kad, nors ji gali padidinti žmonių galimybes rasti darbą, nedarbas yra sudėtingas klausimas, kurį reikia spręsti iš skirtingų perspektyvų.

EESRK iš esmės pritaria pasiūlymui, nes jame išdėstomas bendrasis susitarimas, kas yra kokybiška pameistrystė, ir apibrėžiami pagrindiniai jos elementai – rašytinė sutartis, darbo užmokesčio taisyklės, darbo vietoje praleistas laikas, socialinis draudimas, sveikatos priežiūra, sauga ir kt.

EESRK nuomone, nuostata remti MVĮ, sudarančias sąlygas kokybiškai pameistrystei, yra sveikintinas žingsnis. Kitas teigiamas dalykas yra tarptautinis pameistrių judėjimas.

EESRK siūlo stebėti naujos sistemos įgyvendinimą valstybėse narėse iš pilietinės visuomenės organizacijų perspektyvos.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina Komisiją aktyviau stengtis sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams naudotis naujomis, švaresnėmis ir prieinamesnėmis judumo formomis ir skirti didesnę finansinę paramą viešajam transportui. Per praėjusios savaitės plenarinę sesiją priimtoje Komiteto nuomonėje Mažataršio judumo tikslų įgyvendinimas nagrinėjamas Komisijos pasiūlymas, kaip veiksmingai sumažinti kelių transporto priemonių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasirinktą bendrą technologijų atžvilgiu neutralų požiūrį, kurio, pranešėjo Ulricho Sammo nuomone, ne visiškai laikomasi siūlomose iniciatyvose. Todėl, užuot, pavyzdžiui, nustačius išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes ir viešųjų pirkimų tikslus, siūloma laikytis lankstesnio požiūrio. Be to, EESRK pažymi, kad Komisija turėtų ne tik sutelkti dėmesį į naujas technologijas, pavyzdžiui, elektromobilius, bet ir apsvarstyti nemažas galimybes tobulinti esamą automobilių parką. (ia)

Praėjus šešeriems metams nuo Europos piliečių iniciatyvos (EPI) įgyvendinimo pradžios ir atsižvelgdama į pasikartojančią konstruktyvią kritiką bei raginimus tobulinti iniciatyvą, visų pirma iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir kitų institucijų, Europos Komisija galiausiai nusprendė pasiūlyti šios svarbios dalyvaujamosios demokratijos priemonės pakeitimus.

7-osios EESRK organizuojamos EPI dienos metu Europos Komisijos pirmasis pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans supažindino su pagrindiniais pokyčiais, įskaitant amžiaus ribos sumažinimą nuo 18 iki 16 metų ir iniciatyvoms pasirašyti reikalingų duomenų reikalavimų supaprastinimą.

EPI dieną daugiausia dėmesio buvo skirta temai Dirbti kartu siekiant pabrėžti bendradarbiavimo ir bendros atsakomybės reikšmę skatinant aktyvų pilietiškumą.

EESRK pirmininkas Georges Dassis palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą pavadindamas ją žingsniu į priekį supaprastinimo ir biurokratinės naštos mažinimo srityje, tačiau apgailestavo, kad dabartiniame pasiūlyme nenumatomi aktyvesni tolesni veiksmai. „Sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos turi skatinti dialogą ir tinkamas tolesnes ES lygmens priemones“, – pabrėžė jis.

Savo pagrindiniame pranešime naujai išrinktas EESRK pirmininkas Luca Jahier pabrėžė ES sutarties 11 straipsnio svarbą – juo ES institucijos teisiškai įpareigojamos konsultuotis ir užmegzti dialogą su pilietine visuomene ir piliečiais. „Tinkamai veikianti EPI turėtų suteikti galių piliečiams; ji turi suteikti jiems balsą, bendrumo ir tapatybės jausmą, padedantį atkurti pasitikėjimą ir atgaivinti su Europos projektu susijusį solidarumą. Todėl EESRK visada tvirtai rėmė EPI.“

Trijuose praktiniuose seminaruose dalyviai ne kartą išreiškė pageidavimą sukurti labiau dalyvavimu pagrįstą ES ir paragino Europos ir nacionalinius vadovus įsiklausyti į savo piliečius. (sma)

EESRK surengtame klausyme dėl ES plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos ir EESRK narys Cillian Lohan teigė, kad šiems pokyčiams užtikrinti vien technologijos nepakaks – ji turi būti derinama su plačios apimties elgsenos pokyčiais. Jis įsitikinęs, kad mes galėtume „paskatinti elgsenos pokyčius pasiūlydami vertingas alternatyvas už prieinamą kainą“. Mūsų vartojimo modelių keitimas bus pagrindinis elementas, nulemsiantis tai, ką galėsime pasiekti ateityje. Kalbėdamas apie būtiną perėjimą prie žiedinės ekonomikos, jis teigė, kad „dėl pernelyg didelio vartojimo ir atliekų būtina pereiti nuo vartotojo koncepcijos prie naudotojo koncepcijos“.

Šiais svarbiais klausimais diskutavo daug įvairių sričių ekspertų ir pagrindinės išvados bus tinkamas pilietinės visuomenės indėlis į rengiamą EESRK nuomonę dėl pirmiau minėtos strategijos ir direktyvos.

parengė EESRK Darbdavių grupė

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenariniame posėdyje tylos minute buvo paminėtos Varšuvos žydų geto sukilimo – didžiausio ginkluoto žydų pasipriešinimo Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu – 75-osios metinės.

Šia proga EESRK nariai segėjo geltonus popierinius narcizo žiedus, kurie simbolizuoja sukilimo dalyvių atminimą. Tą pačią dieną panaši popierinė simbolika buvo dalijama Varšuvos gatvėse Lenkijoje.

„Paradoksalu, bet kuo ilgiau europiečiai mėgaujasi taika ir gerove, tuo mažiau jie prisimena, koks bendras tikslas paskatino sukurti Europos Sąjungą. ES kūrėjams tai buvo „daugiau jokio karo“, – pabrėžė paminėjimą inicijavęs Darbdavių grupės pirmininkas Jacek Krawczyk. „Šis geltonos spalvos narcizo žiedas simbolizuoja ne tik karo aukas. Jis taip pat turėtų būti pasipriešinimo bet kokiems mėginimams griauti bendriją, atskirti gyventojus sienomis, skirstyti juos pagal kilmę simboliu“, – pridūrė jis.

Europos žydų informacijos centro (Centre européen juif d'information) steigėjas Jean-Pierre Haber savo kalboje visus Europos pilietinės visuomenės atstovus paragino imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų gyventi laisvoje ir taikioje Europoje.

Istorikų skaičiavimais, žydų sukilimo ir daugiau kaip 20 dienų trukusio brutalaus geto likvidavimo metu vietoje buvo sušaudyta 7 000 žydų, 7 000 buvo išsiųsta į Treblinkos mirties stovyklą ir 36 000 buvo deportuota į darbo stovyklas. (lj)

Balandžio 18 d. Arno Metzler pradėjo oficialiai eiti III grupės pirmininko pareigas 2018–2020 m. kadencijos laikotarpiu.

Nuo 1983 m. Vokietijoje advokato kontorą turintis teisininkas Vokietijos laisvosioms profesijoms EESRK atstovauja nuo 2002 m. Prieš tapdamas grupės pirmininku jis ėjo už MVĮ, laisvąsias profesijas ir Darbo tvarkos taisykles atsakingo pirmininko pavaduotojo pareigas.

Didelis Europos mylėtojas A. Metzler yra giliai įsitikinęs ES, kaip papildomo valdymo ir tapatybės sluoksnio, nauda. Jo nuomone, labai svarbu daug pastangų skirti tam, kad piliečiai įtikėtų Europa ir jos vertybėmis – tolerancija, pliuralizmu ir įtrauktimi.

Kadangi įvairovė yra III grupės privalumas, vienas iš pirmųjų naujojo pirmininko sprendimų buvo pakeisti grupės pavadinimą „Įvairūs interesai“ į Europos įvairovė – toks pavadinimas yra aiškesnis, įsimintinesnis ir labiau atskleidžia mūsų pasididžiavimą įvairove.

Kova su prietarais ir populizmu prisiimant atsakomybę ir skatinant įvairovę bus vienas iš naujojo pirmininko kadencijos prioritetų. Jau užsakytas tyrimas dėl populizmu plitimo ne miesto vietovėse, padėsiantis EESRK geriau suprasti, kokie veiksniai lemia populizmo patrauklumą visuomenei ir kokiu būdu pilietinės visuomenės organizacijos bando jam pasipriešinti, siekiant labiau paremti šių organizacijų pastangas. Šio tyrimo išvados bus pristatytos spalio mėn. Austrijoje organizuojamoje grupės konferencijoje. A. Metzlerio kadencijos metu daug dėmesio bus skiriama ir kovai su prietarais bei įvairovės propagavimui per švietimą.

Per ateinančią pustrečių metų kadenciją naujajam pirmininkui talkins septyni naujai išrinkti jo pavaduotojai: Baiba Miltoviča (LV), Krzysztof Balon (PL), Seamus Boland (IE), Alfred Gajdosik (AT), Mindaugas Maciulevičius (LT), Pavel Trantina (CZ), Ioannis Vardakastanis (EL). (ih)

 parengė Darbuotojų grupė

Užimtumo rodikliai nuolat atsiduria dėmesio centre. Tačiau svarbu ne tik, kiek žmonių dirba, bet ir kokiomis sąlygomis jie dirba. Tai ypač aktualu vertinant pastaruosius poslinkius darbo rinkoje ir nestandartiniu darbo sutarčių populiarėjimą, kai net prireikė Europos Teisingumo Teismo sprendimų nustatyti, kad, pavyzdžiui, „Uber“ vairuotojai yra darbuotojai, o ne laisvai samdomi darbuotojai.

Sąvoka „darbo sąlygos“ apima daug aspektų, pradedant atlyginimu, darbo valandomis, sveikata ir sauga darbe, baigiant išmokomis, konkrečiomis pareigomis ir kt. Ji apima ir vadinamuosius bandomuosius laikotarpius, kurie kartais nebeatitinka savo paskirties ir tampa paprasčiausiu būdu apsirūpinti pigia ir lanksčia darbo jėga. Vis dėlto svarbu, kad darbuotojai iš anksto žinotų ir suprastų šias sąlygas – tai ne visada paprasta – ir, kai tik įmanoma, iš karto būtų informuojami apie bet kokius pasikeitimus, taip užtikrinant jiems nuspėjamumą.

Todėl Europos Komisija siūlo reglamentą, kuris taptų nuosekliu pagrindu, užtikrinančiu darbuotojams šią teisę žinoti. Vis dėlto pasiūlymas tebeturi keletą problemų, pavyzdžiui, susijusių su jo apibrėžties „darbuotojai“ taikymo sritimi. Dėl sparčios darbo rinkos raidos atsirado įvairiausių naujų darbo formų, pavyzdžiui, pagal paslaugų kvitus dirbančių darbuotojų ir interneto platformose dirbančių asmenų, kuriems dėl jų nestandartinių darbo sutarčių netaikoma įprasta darbuotojo apibrėžtis.

Tai, aišku, būdinga ne vien naujoms darbo formoms: nestandartinės sutartys, pavyzdžiui, nenustatytos apimties sutartys ir komandiruotų ir namų ūkio darbuotojų darbas egzistuoja jau seniai ir daugelio jų darbo sąlygos labai mažai nuspėjamos, todėl jiems sunku praktiškai derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Nuspėjamumas taip pat leidžia suderinti darbą ir mokslą arba papildomą darbą ne visą darbo dieną.

Visais šiais atvejais derybos dėl kolektyvinių sutarčių yra pagrindinis būdas užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir sveikintina, kad tai paminėta Komisijos pasiūlyme. Kadangi populiarėjant naujoms darbo formoms šios lanksčios sąlygos tampa vis įprastesnės, reikia aiškių ir įtraukių darbuotojų ir darbdavių apibrėžčių, kad būtų užtikrinta, kad darbuotojams skirtos griežtos nuostatos nebūtų paprasčiausiai apeinamos pasitelkiant naujas darbo formas ir kad naujos realijos (pavyzdžiui, darbdavio apmokamas mokymasis visą gyvenimą ir su tuo susijęs mokymas) netaptų papildoma našta darbuotojams.