Atsižvelgdami į rengiamą ES darbotvarkę dėl negalios, 4 dalyje „Ilgas ir vingiuotas kelias į prieinamumą“ aptariame neįgaliųjų užimtumo padėtį. Kalbame apie tai, ką ES turėtų padaryti, kad darbo vietos joje taptų įtraukesnės ne tik materialiniu aspektu, bet ir visuomenės, kuri beveik neišvengiamai žmogų mato tik per jo negalios prizmę, kolektyvinėje sąmonėje.

Atsižvelgdami į rengiamą ES darbotvarkę dėl negalios, 4 dalyje „Ilgas ir vingiuotas kelias į prieinamumą“ aptariame neįgaliųjų užimtumo padėtį. Kalbame apie tai, ką ES turėtų padaryti, kad darbo vietos joje taptų įtraukesnės ne tik materialiniu aspektu, bet ir visuomenės, kuri beveik neišvengiamai žmogų mato tik per jo negalios prizmę, kolektyvinėje sąmonėje.

Atsižvelgdami į rengiamą ES darbotvarkę dėl negalios, 4 dalyje „Ilgas ir vingiuotas kelias į prieinamumą“ aptariame neįgaliųjų užimtumo padėtį. Kalbame apie tai, ką ES turėtų padaryti, kad darbo vietos joje taptų įtraukesnės ne tik materialiniu aspektu, bet ir visuomenės, kuri beveik neišvengiamai žmogų mato tik per jo negalios prizmę, kolektyvinėje sąmonėje.

Negalią turintys Frank Sioen ir Alba Gonzalez pasakoja mums apie trukdžius ir kliūtis, kuriuos jie turi įveikti, kad gautų darbą ir jį išsaugotų. Lidso universiteto politikos negalios srityje profesorius Mark Priestley pasakoja, kaip pastaraisiais dešimtmečiais neįgaliųjų teisė į darbą kito Europos teisės aktuose ir politikos srityse. EESRK narys Yannis Vardakastanis aptarė, kokių praktinių priemonių reikėtų įtraukti į ES strategiją dėl negalios kitam dešimtmečiui, kad prieinamumas Europoje taptų realybe. (II)

Skaitykite mažiau