EESRK info

Apžvelgdami savo patirtį organizuojant Europos piliečių iniciatyvas (EPI), 2020 m. vasario 25 d. Europos piliečių iniciatyvos dienoje dalyvavę aktyvistai įspėjo, kad nederėtų klausti žmonių, kokios Europos jie nori, o po to nekreipti dėmesio į jų nuomonę.

Aktyvistai teigė, kad pirmos EPI organizatorių kartos, kuri įveikė sudėtingą EPI inicijavimo procesą rinkdama ir patvirtindama milijonus parašų ir kuriai tada buvo pasakyta, kad veiksmų imtasi nebus, patirtas nusivylimas padarė didelės žalos.

Naujos supaprastintos taisyklės, galiojančios nuo sausio 1 d., kartu su tvirtesne parama organizatoriams, pavyzdžiui, pertvarkytu Europos piliečių iniciatyvų forumu, padėjo palengvinti „peticijų teikimo nuovargį“ ir paskatino parengti 16 naujų įspūdingų Europos piliečių iniciatyvų – dėl keleto iš jų renginio metu buvo aktyviai renkami parašai.

Tačiau svarbu vėl nepadaryti tos pačios klaidos konferencijoje dėl Europos ateities.

Negalima ilgiau nekreipti dėmesio į vis atkaklesnį žmonių prašymą leisti pareikšti savo nuomonę ne tik sudarant ES darbotvarkę, bet ir priimant sprendimus.

Renginio metu vykusi apklausa parodė, kad, didžiosios dalyvių daugumos nuomone, piliečių pastabos privalo daryti tiesioginį poveikį ES sprendimams ir po rinkimų.

67 proc. apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad piliečių dalyvavimas Europos lygmeniu visuomet turi turėti aiškią sąsają su formaliu sprendimų priėmimo procesu.

69 proc. sutiko, kad konferencijos, pavyzdžiui, konferencija dėl Europos ateities, turėtų būti ne vienkartinis renginys, o vykti nuolat ir užtikrinant tinkamą tolesnę veiklą.

71 proc. teigė, kad, be šios konferencijos, piliečių inicijuotoje konvencijoje reikėtų išnagrinėti būsimo piliečių dalyvavimo ir demokratinės reformos galimybę. Ji turėtų prasidėti ir pasibaigti surengiant visos ES piliečių balsavimą.

Be to, 81 proc. išreiškė nuomonę, kad įgyvendinamoms EPI reikėtų skirti daugiau dėmesio internetinėje daugiakalbėje platformoje, kurią rengiasi sukurti Europos Komisija kaip populiarią priemonę žmonėms, pageidaujantiems daugiau sužinoti apie konferenciją.

Skaitmeninių technologijų vaidmuo demokratijos ateičiai ir visų pirma konferencijoje dėl Europos ateities paskatino entuziastingas diskusijas.

EESRK pirmininkas Luca Jahier dar kartą pabrėžė, kokia vertinga yra ilgalaikė atstovaujamoji demokratija ir tarpiniai organai, ir atkreipė dėmesį į ne vienerių metų EESRK tvirtą įsipareigojimą užtikrinti EPI, laikomų vertingu indėliu į atstovaujamąją demokratiją, sėkmę.

Už demokratiją ir demografiją atsakinga EK pirmininkės pavaduotoja Dubravka Šuica, kuri rūpinasi konferencija dėl Europos ateities, pabrėžė Komisijos pasiryžimą „naudotis atviromis, tačiau gerai sureguliuotomis technologijomis“ išnaudojant jų demokratinį potencialą (atvirumą, reagavimą, skaidrumą, prieinamumą) ir kartu apsisaugant nuo pavojų (manipuliavimo ir duomenų saugumo srityje).

Apklausos rezultatai, kurie atspindi ne EESRK, o EPI dienos dalyvių nuomonę, pateikiami čia kartu su išsamia informacija apie renginį. (dm)

EESRK ryžtingai pakartojo savo raginimą 2021–2027 m. laikotarpiu daugiametei finansinei programai (DFP) skirti 1,3 proc. 27 ES valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų. Šis raginimas pateiktas itin svarbiu momentu siekiant susitarti dėl kito ilgalaikio ES biudžeto, turint omenyje, kad Europos Vadovų Taryba dar tik rengia savo poziciją.

Per vasario mėn. vykusią ECO skyriaus diskusiją dėl derybų dėl DFP padėties, kurioje dalyvavo Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkas Johan Van Overtveldt, EESRK nariai paragino Parlamentą siekti plataus užmojo ES biudžeto. Atsižvelgdama į šiuo metu neaiškią geopolitinę ir ekonominę padėtį, didžiąsias pasaulines tendencijas, visuomenės iššūkius ir naująjį Europos žaliąjį kursą, Europos Sąjunga turi patvirtinti stiprų biudžetą, kuris atitiktų numatomus veiksmus.

„Labai svarbu, kad nuosekli DFP po 2020 m. padėtų atremti/įveikti ES kylančius naujus iššūkius: įgyvendinti naująjį žaliąjį kursą, susidoroti su skaitmeninės ekonomikos nulemtais pokyčiais ir išlaikyti veiksmingą sanglaudos politiką“, – nurodė ECO skyriaus pirmininkas Stefano Palmieri.

EESRK nariai pažymėjo, kad dabar labiau nei kada nors anksčiau ES reikia patikimo ir plataus užmojo naujo biudžeto, kuris pateisintų žmonių lūkesčius.

Diskusijos svečias Johan Van Overtveldt teigė, kad neaišku, ar derybose su Taryba Parlamentas ir toliau vieningai pritars raginimui skirti 1,3 proc. BNP. „Nedvejodamas galiu teigti, kad Europos Parlamentas yra tvirtai pasiryžęs intensyviai derėtis dėl to, kur galiausiai bus pasiektas kompromisas“, – kalbėjo jis. Bet kokiu atveju Parlamentas reikalaus nenumatytų atvejų plano, nes negalima atmesti tikimybės, kad susitarimo nepavyks pasiekti iki 2021 m. sausio 1 d., o tai neigiamai paveiktų galimybę laiku pradėti naujas programas.

Galiausiai kalbėjusieji paragino valstybių ir vyriausybių vadovus kuo greičiau Europos Vadovų Taryboje pasiekti susitarimą, su kuriuo galėtų sutikti Europos Parlamentas.

Susipažinkite su atitinkama EESRK nuomone. (jk)

EESRK rems Komisijos pastangas derinti siekius su veiksmais, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas neutralus poveikis klimatui, o tvarumas taptų mūsų asmeninės ir kolektyvinės atsakomybės pagrindu. 2020 m. vasario 20 d. Briuselyje vykusiiame plenariniame posėdyje EESRK pirmininkas Luca Jahier pritarė šių metų Europos Komisijos darbo programai ir sutelktam dėmesiui į darnų vystymąsi siekiant ekologiškesnės Europos.

Per diskusiją, kurioje dalyvavo už institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Maroš Šefčovič, Luca Jahier nurodė, kad EESRK palankiai vertina tai, kad pirmoji Komisijos darbo programa grindžiama varomąja jėga, skatinančia pereiti prie teisingos, neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės Europos. „Mes visiškai pritariame Europos žaliajam kursui kaip pagrindiniam pokyčius lemiančiam veiksniui, todėl EESRK norėtų pradėti nuolatinį dialogą dėl darnaus vystymosi“, – pareiškė jis.

Maroš Šefčovič su džiaugsmu pažymėjo, kad pagrindiniai 2020 m. Komisijos darbo programos prioritetai atitinka Komiteto įvardytus prioritetus, būtent dvejopa su skaitmeninimu ir klimato kaita susijusi pertvarka, demografinių pokyčių iššūkiai ir būtinybė užtikrinti, kad įmonės ir pramonė galėtų toliau diegti inovacijas ir konkuruoti sudėtingesnėje pasaulinėje aplinkoje. „2020 m. darbo programa bus ne tik mūsų darbo pagrindas pirmaisiais kadencijos metais – pagal ją bus nustatyta vizija, kryptis ir tempas ateinantiems penkeriems metams ir vėliau. Tai plataus užmojo programa su 43 politikos tikslais ar dokumentų rinkiniais“, – pabrėžė jis. (mp)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas surengė aukšto lygio konferenciją, į kurią susirinko pagrindiniai politikos negalios srityje subjektai, kad aptartų naują ES strategiją šiuo klausimu. Ši strategija dar rengiama ateinantį dešimtmetį turėtų daryti didelį poveikį milijonams neįgalių ES piliečių visose jų gyvenimo srityse.

Konferencijos „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas“ tikslas buvo pateikti EESRK rekomendacijų ir pasiūlymų dėl naujos strategijos ir suteikti platformą pasikeisti nuomonėmis ir pastabomis, kurios prisidės prie plačių konsultacijų Europos Komisijai rengiant ir užbaigiant šią strategiją pirmaisiais 2021 m. mėnesiais.

Darbą pradėjus naujos sudėties Komisijai ir Parlamentui ir atsižvelgiant į naują biudžeto programavimo laikotarpį, dabar yra puikus metas suformuoti naują strategiją neįgaliesiems. „Parengęs savo nuomonę EESRK yra pirmoji institucija, prisidėjusi prie šiuo klausimu Komisijos pradėtos diskusijos“, – pradėdama konferenciją nurodė už komunikaciją atsakinga EESRK pirmininko pavaduotoja Isabel Caño Aguilar.

Pristatydamas EESRK pasiūlymus EESRK nuomonės pranešėjas Yannis Vardakastanis, kuris taip pat yra Europos neįgaliųjų forumo pirmininkas, teigė, kad naujoji darbotvarkė turėtų būti daug išsamesnė ir platesnio užmojo nei dabartinė.

EESRK paragino naująją strategiją visiškai suderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencija (JT NTK), Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir Europos socialinių teisių ramsčiu. Visišką jos įgyvendinimą reikėtų užtikrinti per Europos semestrą primygtinai raginant valstybes nares parengti savo strategijas dėl negalios.

Yannis Vardakastanis pabrėžė, kad rengiant ir įgyvendinant politiką pagal darbotvarkę dėl negalios svarbu žodį suteikti neįgaliųjų organizacijoms.

Už lygybę atsakinga Komisijos narė Helena Dalli nurodė, kad naująją darbotvarkę Komisija grįs atliekamo esamos strategijos vertinimo rezultatais, užtikrindama didesnį teisingumą kasdieniam neįgaliųjų gyvenimui.

Komisija tikisi esamos strategijos vertinimą užbaigti iki 2020 m. liepos mėn., o tada remiantis darbotvarkės projektu surengti oficialias konsultacijas dėl naujosios strategijos, kurias Komisija vykdys bendradarbiaudama su kitomis institucijomis ir partneriais. Kai tik bus surinkta visa grįžtamoji informacija, per pirmuosius tris 2021 m. mėnesius ji paskelbs komunikatą dėl naujos strategijos dėl negalios. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė diskusiją su Tarptautine darbo organizacija (TDO) dėl darbo ateities ir Europos socialinių teisių ramsčio, siekdamas išnagrinėti tolesnes bendradarbiavimo galimybes ir paskatinti dėti daugiau pastangų, kad greitai besikeičiantis darbo pasaulis būtų sąžiningas, deramas ir įtraukus būsimoms/ateities kartoms.

Diskusija vyko per EESRK – Europos pilietinei visuomenei atstovaujančios ES institucijos – plenarinę sesiją Briuselyje. EESRK šiltai sutiko TDO generalinį direktorių Guy Ryderį, kuris pristatė TDO šimtmečio deklaraciją dėl darbo ateities.

Pasveikinęs Guy Ryderį su 100-osiomis TDO įsteigimo metinėmis, Luca Jahier išreiškė savo organizacijos įsipareigojimą tęsti diskusijas dėl darbo ateities.

Kreipdamasis į plenarinę asamblėją, Guy Ryder nurodė, kad TDO išsikėlė uždavinį išsiaiškinti, kaip formuoti darbo ateitį pagal mūsų puoselėjamas vertybes tokiomis aplinkybėmis, kai žmonės nuolat baiminasi dėl savo profesinės ateities.

Jis pažymėjo, kad šimtmečio deklaracija turi daug panašumų su Europos socialinių teisių ramsčiu. Generalinis direktorius pabrėžė, kad svarbu išsaugoti kolektyvinių derybų vaidmenį, ir pareiškė manąs, kad šioje srityje itin svarbus vaidmuo tenka EESRK. Jis taip pat svarstė, kokį poveikį EESRK nuomonės gali turėti pasauliniams užimtumo bei socialiniams standartams ir bendradarbiavimui su ES nepriklausančiomis šalimis.

Kalbėdamas apie Europos žaliąjį kursą, Guy Ryder teigė, kad pertvarka siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo iki 2050 m. reiškia, kad „ateitis kuriama kartu su žmonėmis, o ne jiems primetama“.

Tikėdamiesi stiprinti EESRK ir TDO bendradarbiavimą, EESRK nariai ir Guy Ryder pasikeitė nuomonėmis apie svarbiausius ekonomikos iššūkius.

Prieš pat plenarinę sesiją už komunikaciją atsakinga EESRK pirmininko pavaduotoja Isabel Caño Aguilar atidarė parodą „Tarptautinė darbo organizacija: 100 socialinės apsaugos metų“. (ll)

Paskutinėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinėje sesijoje dalyvavo Europos piliečių iniciatyvos „Eat Original. Unmask Your Food“ iniciatoriai. Šia iniciatyva Europos Komisija raginama nustatyti privalomą visų maisto produktų kilmės ženklinimą siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir užtikrinti vartotojų teisę į informaciją.

Europos piliečių iniciatyva „Eat Original. Unmask Your Food“ iki parašų rinkimo laikotarpio pabaigos – 2019 m. spalio 2 d. – surinko 1,1 mln. parašų visose 28 valstybėse narėse.

ES ryšių palaikymo biuro „Coldiretti“ – pagrindinės Italijos ūkininkų organizacijos, koordinavusios šią iniciatyvą, – vadovas Paolo Di Stefano teigė: „Tokios iniciatyvos laukėme ilgai ir ji įrodo, kad ES piliečiai nori žinoti, ką jie iš tikrųjų valgo.“

EESRK pirmininkas Luca Jahier sakė: „Ši Europos piliečių iniciatyva itin aktuali EESRK, kuris savo požiūrį šiuo klausimu išdėstė kelete nuomonių, tvirtai paremdamas aiškesnes taisykles ir kokybiškesnės informacijos teikimą vartotojams, rekomenduodamas ženklinant maisto produktų kilmę užtikrinti didesnį skaidrumą.“

Problema, su kuria susiduria ES, yra ta, kad šiuo etapu kilmės ženklinimas yra privalomas tik tam tikriems maisto produktams, o visiems kitiems jis yra savanoriškas, todėl susidaro didžiulių informacijos spragų.

Privalomas kilmės nurodymas maisto produktų etiketėse padeda užkirsti kelią klastotėms ir nesąžiningai komercinei praktikai.

Šios iniciatyvos iniciatoriai mano, kad šie taip reikalingi teisės aktai padidintų maisto saugą ir skaidrumą visoje maisto tiekimo grandinėje, nes sistema labai akivaizdžiai buvo pažeidžiama dėl netaikomo privalomo kilmės ženklinimo.

2019 m. vasario mėn. priimtoje EESRK nuomonėje „Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas Europos Sąjungoje“ užsimota dar plačiau ir rekomenduojamas platesnis maisto ženklinimas, įskaitant aplinkos ir socialinius aspektus. (mr)

Europos lygmeniu skubiai reikia naujo susitarimo dėl migracijos, todėl EESRK yra pasirengęs remti Komisijos dedamas pastangas. 2020 m. kovo 3 d. kalbėdamas Briuselyje EESRK pirmininkas Luca Jahier aiškiai pasakė, kad migracija yra EESRK prioritetas. Tai rodo jau daugelį metų vykdoma aktyvi Komiteto veikla šioje srityje. „ES turi skubiai imtis veiksmų ir parengti naują migracijos ir prieglobsčio paktą, taip pat bendradarbiauti su valstybėmis narėmis integracijos srityje. Turime sukurti tikrai bendrą prieglobsčio procedūrą, kuri būtų patikima, lanksti ir efektyvi“, – pasakė jis

Kalbėdama tą pačią dieną EESRK užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus (SOC) surengtose diskusijose už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson atkreipė dėmesį į dabartinį Komisijos darbą migracijos ir prieglobsčio srityje bei jos ketinimą atgaivinti ES politikos formavimą parengiant naują susitarimą. „Naujo migracijos ir prieglobsčio pakto mums reikia visų pirma todėl, kad nuo jo priklauso pažeidžiamiausi asmenys, ir, antra, dėl to, kad teisėta migracija būtų naudinga mūsų ekonomikai ir visuomenei: turime užtikrinti mūsų gerovės sistemų ilgalaikiškumą ir tvarumą, o mūsų įmonėms reikalingi kvalifikuoti žmonės“, – pasakė ji.

Ji pabrėžė, kad svarbu didinti pasitikėjimą ir įveikti valstybių narių skirtumus, kad nacionalinės vyriausybės galėtų rasti bendrą kelią pirmyn. „Turime aiškiai pareikšti, kad migracija yra normalus reiškinys. Kasmet į ES atvyksta 2–2,5 mln. žmonių: 140 000 tokių atvykėlių yra neteisėti migrantai – tai sudaro 5 proc. Tai reiškia, kad 95 proc. žmonių atvyksta teisėtu, stebimu ir valdomu būdu“, – teigė ji. (mp)

Vasario mėn. EESRK priėmė nuomones dėl Europos Komisijos 2020 m. metinės tvaraus augimo strategijos (ECO/502) ir dėl rekomendacijų dėl euro zonos ekonominės politikos (ECO/503). Nuomonės yra Komiteto indėlis į diskusijas dėl ateinančių ir vėlesnių metų ekonominių prioritetų, kuriuos Europos Vadovų Taryba oficialiai patvirtins kovo mėn.

Komitetas palankiai vertina strategijoje išdėstytą požiūrį, DVT įtraukimą, didesnį dėmesį ilgalaikiams tikslams ir investicijų rodikliams. Jis taip pat džiaugiasi, kad atkreipiamas dėmesys į socialines teises, ir ragina konkrečiai atsižvelgti į lyčių klausimą.

EESRK ragina ES valstybes nares tvarų ekonomikos augimą laikyti vienu svarbiausių 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio Europos ir nacionalinės ekonomikos politikos prioritetų. Komiteto nuomone, Europos žaliasis kursas yra ne tik esminis ES šalių ekonomikos poslinkis, bet ir galimybė padidinti ekonomikos klestėjimą ir konvergenciją euro zonoje ir visoje ES. Žaliasis kursas turėtų tapti būsimos ES ir euro zonos ekonomikos politikos pagrindu ir paskatinti naują ekonomikos poslinkį. Todėl prie jo reikėtų derinti ekonominius prioritetus.

Norint pasiekti žaliojo kurso ir tvaraus ekonomikos augimo tikslus, reikės imtis reformų ir investicijų. EESRK mano, kad Teisingos pertvarkos fondui ir mechanizmui siūlomo finansavimo nepakaks. Jis siūlo didinti šioms dviem priemonėms skirtus finansinius išteklius ir ragina imtis papildomų priemonių siekiant supaprastinti ir sustiprinti privatųjį ir viešąjį finansavimą.

Be to, Komitetas rekomenduoja papildyti dabartinę ECB skatinamąją pinigų politiką atsargiai agresyvia fiskaline politika euro zonoje. Reikėtų užtikrinti subalansuotą ekonomikos politikos ir įvairių EPS ramsčių sąveiką ir viešosioms investicijoms taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę.

Be to, EESRK nuomone, svarbu užtikrinti finansų rinkos stabilumą įgyvendinant likusius pagrindinius bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos užbaigimo elementus ir sukurti būsimus poreikius atitinkančią mokesčių sistemą. (jk)

Europos Sąjunga turi kuo greičiau užsitikrinti nuolatinę prieigą prie žaliavų, kad būtų sukurta stipri elektromobilių baterijų gamybos pramonė. Į šį susirūpinimą keliantį klausimą paraginta atkreipti dėmesį per 2020 m. vasario 5 d. Briuselyje vykusią Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus (TEN) diskusiją.

Elektromobilumo, neišskiriančio CO₂, plėtra yra kitas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti transporto tvarumą ir poveikio klimatui neutralumą. Tačiau tik turėdama nuolatinę prieigą prie žaliavų baterijoms gaminti Europa galės atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie elektrifikacijos.

Praėjusiais metais priimtos EESRK nuomonės dėl baterijų pranešėjas Colin Lustenhouwer pabrėžė, kad itin svarbu didinti informuotumą apie skubiai reikalingas priemones. Jis nurodė: „Privalome nedelsdami imtis veiksmų. Žaliavų prieinamumas šiame sektoriuje, kuriame Europa turi nedaug išteklių ir norėtų užsitikrinti tiekimą, yra vis dar aktualus klausimas. Elektrifikacija yra vienintelis sprendimas dėl tvarių degalų, o tam reikia baterijų.“

Europos Sąjungoje nėra pakankamai žaliavų, todėl jas reikia importuoti. Ličio, nikelio, mangano ir kobalto ištekliai daugiausia tiekiami iš Pietų Amerikos ir Azijos. Taigi, jeigu ES nesiims veiksmų, ji taps vis labiau priklausoma nuo trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Brazilijos ir Kinijos.

„Siekdami tvarios ateities, turime atsižvelgti į visą baterijos gyvavimo ciklą ir apsirūpinti reikiamais ištekliais, – apibendrindamas pažymėjo TEN skyriaus pirmininkas Pierre Jean Coulon. – Europos įmonės galės tapti svarbiomis baterijų kūrimo ir diegimo pasaulinėje rinkoje veikėjomis tik tuomet, jei per kelerius artimiausius metus bus padarytas didžiulis šuolis į priekį.“ (mp)

EESRK ataskaitoje nurodoma, kad padėtis slaugos namuose sektoriuje yra netvari, slaugytojų darbo sąlygos yra ant paprasčiausio išnaudojimo ribos, o slaugomiesiems asmenims sudėtinga rasti įperkamos ir kokybiškos priežiūros paslaugų. Tokia padėtis susidarė dėl nepakankamos valstybės paramos slaugos pramonei ir yra politinio aplaidumo rezultatas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paskelbė ataskaitą „Kartu gyvenančių slaugytojų darbo ateitis Europoje“, kurioje nurodoma būtinybė, kad valstybės aktyviau dalyvautų ir imtųsi veiksmingų priemonių nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kad sureguliuotų nesaugią slaugytojų ir slaugomųjų asmenų padėtį šiame sparčiai augančiame sektoriuje.

Ataskaitoje nurodoma, kad dėl demografinių pokyčių toliau augant ilgalaikio ir kartu gyvenančių slaugytojų darbo paklausai, dėl Europos visuomenės senėjimo ir augančių poreikių, susijusių su lėtinėmis ligomis, valstybė artimiausiu metu turės ne tik daug investuoti į slaugos ekonomiką, kad ją subsidijuotų, bet ir atlikti svarbų vaidmenį reguliuojant ir profesionalizuojant slaugos darbą.

EESRK ataskaitoje kartu gyvenantys slaugytojai apibrėžiami kaip darbuotojai, įdarbinti teikti priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, kurie gyvena privačiose gyvenamuosiuose namuose ir yra slaugomieji asmenys, ir apžvelgiami vizitai į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Italiją ir Lenkiją, pasirinktas kaip kartu gyvenančių slaugytojų kilmės ir paskirties šalis ES.

Vizitai į šias šalis ir ataskaita yra tolesnė veikla, susijusi su 2016 m. EESRK nuomone „Kartu gyvenančių slaugytojų teisės“, pirmuoju ES lygmens politikos dokumentu, kuriame nagrinėjamas jų darbo sąlygų klausimas.

„Mūsų kalbinti žmonės – nesvarbu, ar jie atstovauja darbuotojams, darbdaviams ar slaugomiesiems asmenims – iš esmės kritikavo kartu gyvenančių slaugytojų darbo struktūrines problemas. Didžiausias jų priekaištas buvo tas, kad išnaudojamos moterys migrantės ir judžių profesijų moterys, o tai ne tik neetiška ir gėdinga, bet ir netvaru“, – sakė EESRK narys Adam Rogalewski, kuris ataskaitą parengė kartu su Kembridže įsikūrusia mokslininke Karol Florek.

Visą ataskaitą rasite čia. (ll)

parengė EESRK Darbdavių grupė

Europoje atsiranda vis daugiau savo mąstyseną jau pakeitusių įmonių, kurios vykdydamos savo kasdienę veiklą atsižvelgia ne vien tik į verslo aspektus, bet ir į aplinkosaugos bei socialinius reikalavimus. Kad būtį sėkmingai pereita prie žaliosios ekonomikos, ES turi sudaryti vienodas sąlygas savo įmonėms ir didinti konkurencingumą ir investicijas. Tai yra keletas iš kovo 9 d. Splite (Kroatija) vykusios konferencijos „Įmonės už neutralaus poveikio klimatui Europą – kuo geriau pasinaudoti DVT ir žaliuoju kursu“ išvadų.

Atidarydamas konferenciją EESRK Darbdavių grupės pirmininkas Jacek Krawczyk pastebėjo, kad „kalbant apie neutralaus poveikio klimatui tikslą ir DVT, verslas yra ne problema, o dalis jos sprendimo“.

Kroatijos darbdavių asociacijos pirmininkė Gordana Deranja pabrėžė, kad atskaitos taškas įvairiose ES šalyse ar net regionuose yra nevienodas. Į tai reikėtų atsižvelgti pereinant prie žaliosios ekonomikos.

„Skirtingose ES šalyse Europos ekonomikos ir DVT derinimo pažanga bus daroma nevienodai, tačiau tai yra lūžio taškas, visų pirma mažesnėms ekonomikoms“, – nurodė Kroatijos aplinkos apsaugos ir energetikos ministras Tomislav Ćorić.

Pirmojoje diskusijų grupėje daugiausiai dėmesio skirta tam, kaip įmonės į savo kasdienę veiklą įtraukia darnaus vystymosi tikslus. Dalyviai sutarė, kad tvarumo ir aplinkos klausimai daro vis didesnį poveikį vartotojų sprendimams. Ateityje bus sėkmingos tik tos įmonės, kurios prisitaikė prie naujos mąstysenos ir DVT laikė neatsiejama savo verslo modelio dalimi.

Antroji diskusijų grupė nagrinėjo Europos žaliojo kurso poveikį ES pramonei. Diskusijos dalyviai padarė išvadą, kad Europos žaliasis kursas turi būti įgyvendinamas kartu sudarant vienodas sąlygas pasaulinėse rinkose konkuruojančioms įmonėms.

Konferenciją kartu organizavo Darbuotojų grupė, Kroatijos darbdavių asociacija, JT Pasaulinio susitarimo tinklas Kroatijoje ir Splito universiteto ekonomikos fakultetas. (lj)

parengė EESRK Darbuotojų grupė

Šiuo metu patiriama koronaviruso grėsmė ir pabėgėlių krizė su naujausiomis šios žmogiškosios dramos apraiškomis prie Turkijos ir Graikijos sienos dar kartą parodo, kaip skubiai reikia bendro Europos reagavimo sprendžiant problemas, kurias įveikti – ne atskirų valstybių narių jėgoms. ES institucijoms labiau nei kada nors anksčiau reikia ne tik susitarti dėl ES masto priemonių ir strategijų, bet ir iš esmės paremti šias iniciatyvas ištekliais.

Naujosios Europos Komisijos šūkis – „Daugiau siekianti sąjunga“, kelianti plataus užmojo socialinius, aplinkos apsaugos ir politinius tikslus. Įvairiais pasiūlymais, kaip antai dėl ES minimalaus darbo užmokesčio ir Europos žaliojo kurso, siekiama atkurti visuomenės pasitikėjimą Sąjunga, spręsti neatidėliotinus klausimus ir užtikrinti, kad pramonės pertvarka ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos vyktų kuo tvariau vertinant socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu. Kad šiems tikslams įgyvendinti būtų padėtas esminis pagrindas, Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į EESRK ir Regionų komiteto rekomendacijas, pasiūlė valstybėms narėms biudžetui skirti 1,3 proc. savo BNP. 

Tačiau šis dydis, kuris būtų tik programos įgyvendinimui būtinas minimumas, Taryboje buvo sumažintas: kai kurios valstybės narės bando apriboti DFP (daugiametę finansinę programą) iki 1 proc. valstybių narių BNP – gerokai mažiau net Komisijos kukliai prašomo 1,11 proc. Tai greičiausiai reiškia, kad lėšos sanglaudos priemonėms bus sumažintos daugiau kaip 12 proc., o BŽŪP – 14 proc., ir naujiems plataus užmojo planams nebus suteikta veiksmingo pagrindo.

Dabartiniai siūlomi DFP apkarpymai gali paversti Europos žaliąjį kursą neveiksmingu, kelti pavojų itin svarbioms ES sanglaudos pastangoms ir palikti Sąjungą ir jos valstybes nares bejėges atremti bendrus iššūkius. Dabar labiau nei kada nors anksčiau mums reikia, kad Europos Parlamentas apgintų savo poziciją, o valstybės narės prisimintų, kad Europos Sąjunga – tai ne tik biudžetas. Kadangi problemų daugėja užsienyje, o populizmas stiprėja dėl nelygybės, kai kurių Europos pagrindinių partijų mėginimai dėtis nuosaikiais euroskeptikais nenaudingi niekam. (prp)

parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

EESRK grupė „Įvairovė Europa“ Rijekoje (Kroatija) organizuoja konferenciją, kad aptartų pilietinės visuomenės dalyvavimo sprendžiant pagrindines šiandienos Europos problemas svarbą.

Pastaraisiais metais ES susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, išaugusia migracija ir pilietinės visuomenės erdvės mažėjimu, kurie gali sukelti naują grėsmę ES pagrindinėms vertybėms.

Kita vertus, ES taip pat pastebimas pilietinis aktyvumas. Vykstant šiems procesams, daugelis ES piliečių parodė savo solidarumą su kitais ir norą siekti darnios gyvensenos.

EESRK grupė „Įvairovė Europa“ nori iškelti šį klausimą ir pakviesti narius ir pilietinės visuomenės atstovus aptarti jų vaidmens propaguojant ir apsaugant pagrindines Europos vertybes, pavyzdžiui, žmogaus teises, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę.

Konferencija Pilietinė visuomenė – Europos vertybių kertinis akmuo vyks Rijekoje, Kroatijos pakrantės mieste ir 2020 m. Europos kultūros sostinėje, Rijekos universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų fakultete.

Diskusija vyks trijose grupėse, kurioms pirmininkaus EESRK grupės „Įvairovė Europa“ narys iš Kroatijos.

Pirmoji Lidijos Pavić-Rogošić vadovaujama grupė nagrinės pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį apsaugant svarbiausius demokratijos ramsčius: nepriklausomą teismų sistemą ir institucijas, kritišką pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.

Antrojoje grupėje pranešėjai ir visuomenės atstovai aptars, kaip ES ir pilietinio solidarumo šalininkai galėtų bendradarbiauti sprendžiant darnaus atsako į intensyvius pasaulinius migracijos srautus klausimą. Diskusiją ves Marina Škrabalo.

Paskutinė grupė, vadovaujama Toni Vidano, daugiausiai dėmesio skirs Europos žaliajam kursui ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmeniui rengiant ir įgyvendinant šią ES darbotvarkę, kuri gali lemti didelius pokyčius.

Ši konferencija Iš pradžių buvo suplanuota kovo 25 d., tačiau dėl COVID-19 protrūkio turėjo būti nukelta. Naujausios informacijos ieškokite adresu https://bit.ly/2xsqqEY. (cl)

Šių metų Moters dienai paminėti kovo 8 d. EESRK organizuoja parodą „Moteriškos melodijos“, kuria pagerbiamos Europos muzikantės.

Parodoje nagrinėjamas muzikančių socialinis identitetas nuo XVI a. iki šių dienų. Joje eksponuojama keletas biografinių stendų, pagerbiančių šimtus moterų kompozitorių ir muzikančių visoje Europoje ir kartu atsekama muzikinės kultūros raida.

Paroda rengiama bendradarbiaujant su Italijos asociacija Moteriška toponimija, kuriai įteiktas 2019 m. EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas už kovą su lyčių nelygybe vietas pavadinant įžymių moterų vardais. (ck)