Sanglaudos politika galėtų būti veiksmingas būdas įveikti ES sklandančias visuomenės tendencijas (euroskepticizmą ir kt.), jei jos finansavimas išliktų svarbus investicijų šaltinis, kad Europa taptų aktualesnė savo piliečiams, skatinant aktyvų bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais ir geriau informuojant apie jos poveikį. Tokia buvo EESRK klausymo dėl sanglaudos politikos po 2020 m. metu išreikšta suinteresuotųjų subjektų nuomonė.

Klausymo metu vyravo bendra nuomonė, kad suinteresuotieji subjektai turi raginti įgyvendinti plataus užmojo ir perspektyvią sanglaudos politiką po 2020 m., kurios tikslas – darnus ir įtraukus ekonomikos ir socialinis augimas, konkurencingumas ir užimtumas ES. Dauguma dalyvių negalėjo pritarti Komisijos siūlomam 10 proc. šios politikos biudžeto sumažinimui 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP).

ES neturi ateities be tolesnės sanglaudos. Sanglaudos politikos finansavimas turėtų išlikti bent jau tokio dydžio, koks yra dabar, nes dėl numatomo regioninių skirtumų didėjimo BVP vienam asmeniui, daug gyventojų praradusių regionų grėsmės ir kaimo vietovių plėtros reikia stipresnės politikos.

Reikalinga veiksmingesnė, ilgalaikes investicijas ir tvarumą užtikrinanti sanglaudos politika, pagrįsta teritoriniu požiūriu ir lanksčiau padedanti spręsti problemas bei tenkinti įvairiausius poreikius.

Dalyviai iš esmės pritarė tvirtesnei politikos ir Europos semestro sąsajai, tačiau paragino būtinai visiškai įgyvendinti elgesio kodeksą dėl partnerysčių. Jie taip pat ragino užtikrinti metinės augimo apžvalgos, šalių ataskaitų ir socialinių rodiklių suvestinės, kurią reikėtų regionalizuoti, sąsają.

Be to, pranešėjai ragino derybų šalis dėti daugiau pastangų vykstančiose derybose dėl pasiūlymų dėl būsimos DFP ir sanglaudos politikos.

Klausymo išvados papildys EESRK nuomonę šiuo klausimu, dėl kurios bus balsuojama kovo mėn. plenarinėje sesijoje. (jk)