Mieli skaitytojai,
daugelį metų Europos teritoriją siaubė karas. Kiekviename Europos mieste galima rasti kruvinus konfliktus arba pilietinius neramumus menančių praeities reliktų. Šiuo metu Europos Sąjungos teritorijoje gyvename ilgiausią laikotarpį be karo. Tose vietose, kurios buvo nusiaubtos, dabar veikia tarpregioninės ir tarptautinės institucijos, dirbančios tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiai veikti struktūrai, kurią vadiname ES. Žinoma, tai labai simboliška, tačiau simbolių nepakanka.
Pirmuosius kelis dešimtmečius po to, kai buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija, buvo matyti, kad šalys nori tapti šio klubo narėmis, o šios vieningos Europos pažanga visų pirma buvo grindžiama jos ekonominiu potencialu. Bendros politikos kryptys, nustatytos siekiant pagerinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, visų pirma sukurti pinigų sąjungą, buvo svarbus žingsnis, tačiau tikslas užtikrinti kultūros ir politinę konvergenciją dar nepasiektas. Daugumai Europos piliečių Europos integracijos viziją temdo dideli debesys.
Suvokdamas, kad padėtis rimta, Europos Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker praėjusiais metais Europos institucijoms pateikė baltąją knygą dėl Europos ateities. EESRK visoje Europoje surengė viešas konsultacijas dėl šios baltosios knygos ir pilietinės visuomenės pasiūlymus perdavė J.-C. Juncker. Kad ir kokie būtų žmonių vertinimai ir nuomonės apie J.-C. Juncker baltojoje knygoje pateikiamus penkis scenarijus, akivaizdu, kad padėtis pernelyg sudėtinga, kad būtų galima priimti labai drąsius sprendimus. Tačiau baltosios knygos pasiūlymuose dėl būsimų iššūkių ES nėra minima „demokratija“. O taikant mechanizmą, kuris galbūt padėtų išspręsti šią dilemą, kaip tik reikėtų praktiškai įgyvendinti demokratiją.
Demokratija turi būti dalyvaujamoji, o ne inertiška. Tie piliečiai, kurie išmoko dalyvauti su jais susijusiuose procesuose, vykdo kampanijas ir kelia reikalavimus ne kaip interesų grupės nariai, o prasmingai, viešojo intereso labui. Jei politinė sąjunga kuriama viešo dialogo ir bendro sutarimo būdu, visų pirma visoms valstybėms narėms gerbiant demokratines institucijas, yra pagrindo tikėtis, kad kuriame tokią Europą, kuri sugebės įveikti esamus ir būsimus sunkumus.
Net nėra abejonių, kad demokratijoje glūdi daugelio dabartinių mūsų uždavinių sprendimas. Ir mes turime juo pasinaudoti. Tačiau norėdami naudotis demokratija Europos lygmeniu, turime išmokti ją įgyvendinti savo šalyse. Kovo 1–2 d. bus surengta didelė konferencija apie demokratijos ateitį Europoje; ji vyks šalia Akropolio, vietos, kurioje ši koncepcija gimė. Labai nekantrauju susitikti su garbiais pranešėjais ir apžvelgti veiksnius, trukdančius demokratijai ir keliančius grėsmę demokratijai Europoje. Aptarsime ryšius tarp demokratijos ir Europos teisės aktų, aiškinsimės, dėl kokių priežasčių socialinė nelygybė silpnina socialinę sanglaudą, kalbėsime apie valstybių narių nacionalinį suverenumą vykstant Europos integracijai.
Baigdamas norėčiau perfrazuoti poeto Odysseus Elytis žodžius, ištartus jam atsiimant Nobelio premiją: demokratija net ir sunkiu laikotarpiu mums suteikia tikrumą todėl, kad tai mūsų likimas, o mūsų likimas, nepaisant visko, yra mūsų rankose.
Georges Dassis,
EESRK pirmininkas
Mieli skaitytojai,
daugelį metų Europos teritoriją siaubė karas. Kiekviename Europos mieste galima rasti kruvinus konfliktus arba pilietinius neramumus menančių praeities reliktų. Šiuo metu Europos Sąjungos teritorijoje gyvename ilgiausią laikotarpį be karo. Tose vietose, kurios buvo nusiaubtos, dabar veikia tarpregioninės ir tarptautinės institucijos, dirbančios tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiai veikti struktūrai, kurią vadiname ES. Žinoma, tai labai simboliška, tačiau simbolių nepakanka.
Eleonora Di Nicolantonio (edn)
Daniela Marangoni (dm)
Daniela Marangoni (dm)
Isabelle Henin (ih)
Jasmin Kloetzing (jk)
Katerina Serifi (ks)
Laura Lui (ll)
Leszek Jarosz (lj)
Marco Pezzani (mp)
Margarida Reis (mr)
Margarita Gavanas (mg)
Siana Glouharova (sg)
Silvia M. Aumair (sma)
Agata Berdys (ab)
Katerina Serifi (ks)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Jacques Delors pastatas, 99 Rue Belliard, B-1040
Briuselis, Belgija
Tel. +32 2 546 9476
E. paštas eescinfo@eesc.europa.eu
EESRK info leidžiamas devynis kartus per metus Komiteto plenarinių sesijų metu. EESRK info leidžiamas 23 kalbomis.
EESRK info nėra oficiali EESRK veiklos ataskaita. Tokio pobūdžio dokumentai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kituose Komiteto leidiniuose.
Atgaminti leidžiama, jei daroma nuoroda į šaltinį – EESRK info – ir kopija nusiunčiama redaktoriui.
Kitas numeris bus išleistas 2018 m. kovo mėn.